Karantinas atvėrė naujas medijas: Lietuvos kultūra pristatoma ir radijo bangomis

2020 m. lapkričio 19 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Pandemijos akivaizdoje kultūros pristatymas tradicines sklaidos formas papildo inovatyviomis. Šiuo metu Italijoje meno ekspertų dėmesys yra sutelktas į Lietuvos kultūros lauką, kuris ypatingai įdomus tapo po praeitų metų pergalės Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, kuomet Lietuvos paviljonui pavyko iškovoti pagrindinį apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

 Pasaulį sukaustęs virusas sukėlė sąstingį kultūros pasaulyje – menininkų gastrolės ir pasirodymai užsienyje buvo sustabdyti, stipriai apriboti arba visai uždrausti. Dalis Italijoje planuotų šventinių renginių, skirtų Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečio minėjimui, taip pat turėjo būti atšaukti. Tačiau, ši pandemija atvėrė ir naujus kultūros eksporto kelius. Šį rudenį, vietoj gyvų pasirodymų, Lietuvos menininkų darbai pristatomi įvairiose Italijos žiniasklaidos priemonėse: žurnaluose, portaluose ir radijuje.

Lietuvos meno apžvalga – įtakingame Italijos leidinyje

Neseniai Lietuvos vardas garsiai nuskambėjo viename pagrindinių kultūros leidinių Italijoje – „Artribune“. Plačią šalies kultūros apžvalgą žurnale kartu su Lietuvos kultūros institutu koordinavusi Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė teigia, jog toks leidinio dėmesys yra didelis įvertinimas šalies meno rinkai.

„Labai džiugu, kad Lietuvos meno rinkos apžvalga pasirodė didelę įtaką turinčiame leidinyje „Artribune“, kuris turi patikimo eksperto vardą ne tik Italijoje, bet ir už jos ribų. Tai galimybė mūsų šalies menininkams prisistatyti svetur, kai nėra įmanoma išvykti į užsienį ir gyvai dalyvauti renginiuose“, – komentuoja L. Gabrielaityte-Kazulėnienė.

Žinoma kuratorė Marta Silvi leidinyje „Artribune“ apžvelgė ir išskyrė svarbiausius Lietuvos kultūros atstovus, meno erdves bei renginius, kurie turi didelę įtaką šalies meno, architektūros ar teatro formavimuisi.

Pasak diplomatės, „Artribune“ leidinyje Lietuva yra apibūdinama kaip viena dinamiškiausių Europos valstybių, kuri jau trisdešimt metų gali didžiuotis laisve. Atsiplėšimas nuo Sovietų Sąjungos, laisvi įvairių kultūros atstovų sprendimai yra aiškiai matomi vaizduojamojo meno, architektūros, teatro ar kino srityse bei apskirtai lietuvių kultūriniame sąmoningume.

„M. Silvi leidinyje kruopščiai analizuoja atskirų sričių asmenybes, tarp kurių yra išskiriamas avangardinio kino pradininkas Jonas Mekas, žinomas „Fluxus“ įkūrėjas Jurgis Mačiūnas, viena iš Lietuvos paviljono autorių Lina Lapelytė, neišdildomą pėdsaką teatro pasaulyje palikęs Eimuntas Nekrošius, režisierius Oskaras Koršunovas. Ir tai tik dalis svarbių mūsų šalies vardų, kurie yra minimi straipsnyje“, – teigia L. Gabrielaityte-Kazulėnienė.

 Lietuvos menas italų akimis

 Leidinyje išryškinamos ir svarbiausios Lietuvos kultūros erdvės bei institucijos, kurių indėlis į šalies meną ir kultūrą yra labai reikšmingas. Pavyzdžiui, jau keletą metų Lietuvos kultūros institutas organizuoja vizitų programą, kurioje į Lietuvą yra kviečiami įvairūs kultūros srities profesionalai. Viena iš jų – dailės istorikė ir kuratorė Alessandra Troncone.

„Palyginti su kitomis buvusio sovietinio bloko šalimis, Lietuva bene aiškiausiai kalba tikrai europietiška kalba. Naujausios istorijos ženklai yra puikiai matomi, ir tai suteikia neginčijamą žavesį; tuo pat metu mes suvokiame postūmį ateities link, kurio su didele atsakomybe siekia naujoji karta. Nepaisant didėjančio tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ vaidmens ir galerijų, kurios jau veikia tarptautiniu lygmeniu, manau, kad komercinė meno veikla vis dar gana ribota, iš dalies dėl sovietinės tradicijos ir iš dalies dėl to, kad meno kolekcionavimas dar nėra pakankamai populiarus“,– straipsnyje komentuoja A. Troncone.

Kita meno kritikė, kuratorė ir „Latituto Art Projects“ meno vadovė Benedetta Capri De Resmini, puoselėjanti glaudžius santykius su Lietuva, apžvelgia mūsų šalies meno lauką iš savo perspektyvos ir išskiria labiausiai įstrigusius Lietuvos menininkų vardus.

„Iš pradžių man Lietuvą atskleidė mano labai mylimas Jano Brokkeno romanas „Baltic Souls“, o vėliau rašytojo Romano Gary kūryba. Naujas kartas išskiria tikslus istorinės retorikos dekonstravimas, ieškant kalbos, kuri neatitiktų masinės žiniasklaidos intonacijų. Visų pirma, aš pastebiu, kad meno kūrėjai vysto įdomias temas. Viena iš jų yra Lina Lapelytė, su kuria aš dirbau prieš keletą metų. Taip pat su susidomėjimu seku Kristinos Inčiūraitės darbus. Menininkė visada į paviršių iškelia naujus elementus, kurie siejasi ne tik su tapatybės ar smurto prieš moteris iššūkiais. Galiausiai norėčiau paminėti labai jauną fotografą Mykolą Juodelę, kuris rezidavo „Magic Carpets“ („Stebuklingi kilimai“) platformoje Romoje. Aš tikrai tikiu, kad jis padarys svarbią fotožurnalisto karjerą“, – teigia B. Capri De Resmini.

Žurnalas kalbino žinomą italų menininkę Silvią Giambrone ir garsią kuratorę Cateriną Avataneo, kurios išskyrė šalies kultūros potencialą.

„Pirmoji mano patirtis Lietuvoje buvo labai reikšminga ne tik dėl to, kad šios šalies istorija susikerta su svarbiausiais Europos istorijos momentais, bet ir dėl to, kad mane labai palietė žmonių apčiuopiamas poreikis kalbėti apie savo dabartį ir ateitį meno bei kultūros kalbomis, siekiant išsivaduoti iš sudėtingos praeities ir stengiantis ją paversti sąmoninga dabartimi. Kultūros troškulys, kurį atradau Lietuvoje, jau seniai išnyko Italijoje“, – leidiniui „Artribune“ pasakoja S. Giabrone.

Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje yra Lietuvos kultūros ir meno pristatymo leidinyje „Artribune“ partneris.

Anglišką leidinio versiją galima rasti čia:

https://www.artribune.com/wp-content/uploads/2020/10/Artribune-Lithuania-Special-Issue-ENG.pdf

 

Lietuvos vardas ir Italijos radijo festivalyje

 

Šią savaitę Italijoje prasidėjo Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui skirtas radijo festivalis. „Radio Rock“ radijo stotis kiekvieną savaitę net po valandą eterio skirs pokalbiams apie Lietuvos kultūrą ir 8 skirtingas jos sritis.

 

„Praėjusį pavasarį sukosi įvairių minčių, kokiais būdais galima būtų tęsti Lietuvos menininkų pristatymą užsienyje. Bendravome su italų ekspertas, kurie jau yra tiesiogiai dirbę su Lietuvos atstovais, tad vystėme idėją apie galimybę jiems papasakoti savo įspūdžius ir nuomonę apie mūsų šalies kultūrą. Radijo stotis „Radio Rock“ ėmėsi laidų ciklo, kuriame italai diskutuos apie įvairias Lietuvos kultūros sritis, pavyzdžiui, kiną, muziką, vizualiuosius menus ar teatrą. Pirma laida, dedikuota roko muzikos įtakai Nepriklausomybės atgavimui, supažindino su Lietuvos istorija ir sulaukė didžiulio susidomėjimo“, – sako L. Gabrielaityte-Kazulėnienė.

 

Kiekvienos festivalio laidos metu gros Lietuvos roko muzika. Muzikinę programą sudarė žinomas Lietuvos muzikologas Darius Užkuraitis.

 

Lapkričio 17 d. prasidėjęs radijo festivalio kitose šio rudens laidose apžvelgs lietuviško roko muziką, šalies kiną bei teatrą. 2021 m. sausio mėnesį „Radio Rock“ tęs ciklą su laidomis, skirtomis Lietuvai Italijoje, vizualiesiems menams, Lietuvos paviljonui „Sun&Sea” Venecijos bienalėje.

Laidų įrašai prieinami ir tinklalaidžių formatu „Radio Rock“ internetiniame puslapyje www.radiorock.it

Pirmosios laidos įrašas: https://bit.ly/2IMZ2HJ

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *