Kamilės Krasauskaitės paroda „Amžinoji liepsna“ erdvėje „Editorial“

Iki liepos 7 d. erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) veikia Kamilės Krasauskaitės paroda „Amžinoji liepsna“.

 „Visiems didesniems kampų, užkampių, urvų svajotojams užpildyto ir tuščio dialektika atitinka tik dvi geometrines realybes.“

Gaston Bachelard „Erdvės poetika“, iš prancūzų k. vertė Galina Baužytė-Čepinskienė

Parodoje „Amžinoji liepsna“ pristatoma specialiai „Editorial“ erdvei sukurta instaliacija, tapybos darbai ir penkių takelių garso kūrinys, rengiamas drauge su kompozitore Gaile Griciūte.

Galios vietos, ar tai būtų peizažai, ar žmonių sukurtos vietos, yra mitinių ir asmeninių pasakojimų saugyklos, kuriose, tikima, sužadinami snaudžiantys psichikos aspektai, giliai įsišaknijusios emocijos, siekiai ir baimės, patiriamas išgijimas, matomos vizijos. Šiose erdvėse dažnai apčiuopiamas buvimas, įtraukiantis pojūčius ir žadinantis artumo ar pažįstamumo jausmą. Pavargę nuo sekuliaraus gyvenimo, sugrįžtančių košmarų ir begalės troškimų, tokių galios vietų ieškantys piligrimai trokšta praplėsti savo esatį, patirti tai, kas glūdi už pažinumo ribų.

Amžinosios liepsnos (angl. eternal flames) paprastai kyla, kai giliai po žeme esantys gamtinių dujų telkiniai užsidega nuo karščio ar kitų veiksnių. Šių dujų telkinių galima rasti tokiuose geologiniuose dariniuose kaip skalūnai, smiltainis ir kalkakmenis, o į juos patekti galima per natūralias angas arba gręžiant. Šie natūralūs reiškiniai, keliantys pagarbios baimės ir mistiškumo jausmą, domina mokslininkus, keliautojus ir ieškančiuosius dvasios išgijimo. Šaltiniai, medžiai, šventyklos, olos, neužgęstančios liepsnos – tai vietos, kurios dėl mūsų tikėjimo tampa gyvos. O gal atvirkščiai? Gal tai jos kuria intymumo ir begalybės jausmus – per apčiuopiamas fizines savybes ir beribiškumą, per gebėjimą įkvėpti baimę, transcendenciją ir ryšį su kažkuo didesniu už save? Dėl minėtų savybių šios erdvės tampa portalais potencialiai fizinei, mistinei ar moralinei transformacijai.

Kamilė Krasauskaitė (g. 1995)  yra tarpdisciplininio meno kūrėja ir kuratorė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Vilniuje. Jos praktika labai įvairi – nuo instaliacijų ir skulptūrų iki tapybos, leidinių ir susibūrimų. Kamilė domisi senųjų amatų kaip giluminio kodo išsaugojimu. Anot menininkės, šis kodas padeda atskleisti ryšius su įvairialypiu kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui, vietinių kultūrų tikėjimais ir praktikomis­). Menininkės naujausių grupinių parodų ir performansų sąraše – „Dismantling Dreams, Disrupted Seams“ (Rupert alternatyvios edukacijos programos baigiamoji paroda), buvęs „Lelijos“ fabrikas, Vilnius;  18-oji Talino grafikos trienalė: „Raugas kaip metafora“ (instaliacija bei performatyvi paskaita), pristatyta  „Slavs & Tatars Pickle Bar“;  „The Sex Life of Fruit Flies“, „Low“ galerija, Ryga; ir „Boiling Boullion“ (drauge su After Howl kolektyvu), „L’Annexe“ galerija,  Paryžius.  Nuo 2018 m. Kamilė dirbo su After Howl kolektyvu Briuselyje, kur kartu pristatė savo darbus „W139“ galerijoje  (kūrė daugiafunkcinę erdvę – galeriją, naktinį klubą, edukacinę platformą, restoraną). Ji yra viena iš projekto „Krosnies Paviljonas“ iniciatorių (kartu su Ona Lozuraityte-Išore ir Petru Išora-Lozoraičiu), kuris bus atidarytas 2024 m. vasarą erdvėje „Sodas 2123“.

Kompozitorė: Gailė Griciūtė
Prologo teksto autorius: Jason Mohaghegh
Šviesos: Justas Bø
Tekstų redagavimas ir vertimas: Alexandra Bondarev
Techninė pagalba: Matas Šatūnas
Menininkės padėkos: Vitalija Jasaitė, Neringa Černiauskaitė, Matas Šatūnas, Kęstutis Krasauskas, Rupert, Linas Žostautas, Inesa Ulichina

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Fotografijos: „Editorial“