Indrės Šerpytytės fotografijų paroda „1944–1991“ Lenkijos tarptautiniame fotografijos festivalyje „Miesiąc Fotografii“
artnews.ltGegužės 15 d. Krokuvos Modernaus meno muziejaus Beta galerijoje atidaroma Indrės Šerpytytės fotografijų paroda „1944–1991“. Šia paroda prasideda vienas žymiausių Lenkijos tarptautinis fotografijos festivalis „Miesiąc Fotografii“ (Fotografijos mėnuo).
Festivalio metu vyks susitikimas su menininke, kurį festivalio kvietimu ves lietuvių fotografas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Česonis.
I. Šerpytytės kūryba Lenkijoje pristatoma pirmą kartą, parodoje bus eksponuojamos dvi fotografijų serijos: “Buvę NKVD, MVD, MGB ir KGB pastatai” ir “Miško broliai”.
Šiųmetinis festivalio vadovas Wojciech Nowicki pagal Kauno fotografijos galerijos meno rezidencijų programą 2014-2015 m. net keletą kartų lankėsi Lietuvoje. Būtent rezidencijos metu ir atrado lietuvių kilmės I. Šerpytytės kūrybą, kuri puikiai atitiko festivalio temą – konfliktas.
Lietuvoje gimusi, tačiau nuo paauglystės Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Indrė Šerpytytė (g. 1983) savo fotografijomis nagrinėja atminties, traumų ir praradimų klausimus. Pasak menininkės, tai, jog ji augo svetur, suteikia galimybę žvelgti į gimtosios šalies istoriją kritiškiau. Jausmas, kad gimtinei jau nepriklauso, verčia ieškoti savo šaknų, tad menininkė kūryboje bando rekonstruoti paveldėtą atmintį, siekdama jos apčiuopiamumo.
I. Šerpytytės darbų serijoje „Miško broliai” šalta stilistika užfiksuoti tankaus miško fragmentai tampa Lietuvos partizanų kovų metafora. Palikę savo šeimas bei namus, partizanai ieškodavo prieglobsčio miškuose, kurie tapdavo ne tik slapstymosi vietomis, bet kartu ir namais, o neretai – ir mirties bei masinių kapaviečių vieta. Fotografijose užfiksuoti lakoniški miškų vaizdai yra nebylūs, tačiau pilni prarasties.
Serijoje „Buvę NKVD-NKGB-MVD-MGB pastatai” menininkė pilkame fone tarsi natiurmortus fotografuoja specialiai šiai serijai išdrožtus medinius namukus, kurie fotografijose tampa bekonteksčiais skulptūriniais objektais. Šie nameliai pagaminti pagal daugelyje kaimų ir miestų KGB eiliniuose pastatuose buvusių įsteigtų kontrolės, tardymų, kalinimų ir kankinimų centrų fotografijas. Pasak Indrės, “paprastai namai mums asocijuojasi su saugumu, tačiau šie pastatai buvo paversti kalėjimais bei kankinimų vietomis.”
1983 m. Palangoje gimusi, fotografijos studijas Brightono universitete ir Londono Royal College of Art baigusi Indrė Šerpytytė 2011 m. už fotografijų ciklą „1944-1991“ buvo nominuota Metų atradimo apdovanojimui „Recontres d‘Arles“ fotografijos festivalyje. Lietuvių kilmės britų menininkė yra daugelio apdovanojimų laureatė. Jos darbai buvo eksponuojami Paryžiuje, Londone, Milane, Berlyne, Glazge, Niujorke, Rygoje, Vilniuje, taip pat buvo įtraukti į Viktorijos ir Alberto muziejaus (Victoria and Albert Museum) kolekciją.
Iliustracijoje: I. Šerpytytė, Margiog. 7, Alytus, 2014.