Ievos Rižės paroda „÷“ LDS galerijoje „Medūza“

Iki birželio 24 d. LDS galerijoje „Medūza“ (Šv. Jono g. 11, Vilnius) eksponuojama Ievos Rižės paroda „÷“.

Paroda „÷“ yra meditacija apie laiką. Įprastai vaizduojamas kaip nepertraukiama įvykių grandinė, filme jis atsiskleidžia kaip fikcija – kažkas, ką žmogaus akis primeta daiktams kaip jų tvarką. Toks laikas leidžia susieti padrikus įvykius į prasmingą visumą, tačiau sykiu išstumia visa, kas netelpa į šio pasakojimo rėmą. Tai atminties darbas, kuris, kaip pastebėjo Walteris Benjaminas, kartu yra ir užmaršties darbas.

Rižės fikcija yra autobiografinė tiek, kiek ji kalba apie šią užmarštį. Taip pat ir patyrimo fragmentus, kurie kasdienybėje veikia nepastebimai ir somatiškai. Čia net pačios banaliausios, nesąmoningų prisiminimų nuotrupos ima diktuoti jau sąmoningas mintis anksčiau, nei patys jas įsisąmoniname. Galbūt dėl to video kūrinyje pasirodantis menininkės kūnas – fragmentiškas, nerangus, kažko siekiantis. Jo tapatumas gali būti nuspėtas tik dėl jį supančių objektų, kurie jį apibrėžia, įtvirtindami jo ribas ir anticipuodami lūkesčius. Šie objektai yra konkretesni ir labiau apčiuopiami, nei į juos nukreipta abstrakti, pamėkliška, žmogaus figūra.

Galbūt šie objektai taip pat turi atmintį, įsirėžusią jų materijoje ir jų formoje? Jei taip, tuomet, galbūt jie taip pat dirba ir savąjį užmaršties darbą? Galbūt dūlėjančių augalų dulkės galėtų būti palaikytos šių augalų pasąmonės fragmentais?

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela