Guminukas: Iš kur kyla idėjos?

2010 m. balandžio 28 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
cia ranka

Šmėkliškas kontūras dengia vyno taurės dugną. Tvyro nejudėdamas: formą jam suteikia vos keli paviršiuje susibūrę oro burbuliukai. Tyrinėdamas taurę žiūrovas ieško ženklų, galinčių išduoti, koks reiškinys sukūrė erdvinį rezginio pavidalą. Klampus vanduo telkšo su buvusio dirbtinumo likučiu. Skystanti blyškiai gelsva spalva, jos centre – guminuko šmėkla.

Galbūt kyla klausimas, kame slypi tokio akto potencialas? Akto, kuris gali pasirodyti esąs viso labo reveransas vaikystės susižavėjimui. Kaip ten bebūtų, šis naivusis aspektas apsaugo kūrinį nuo tokių darbų, kuriuos Diedrichas Diedrichsenas pavadino „Pono Spocko menu“, draugijos. Nesename savo straipsnyje apie Venecijos bienalę žurnale Artforum Diedrichsenas nustato metodo, kurį naudoja tam tikra šiuolaikinių menininkų grupė, diagnozę: „Neretas ir toks variantas: Pono Spocko menas. Jo principams ištikimas menininkas pirmiausia žiūrovams užduoda stebėtiną galvosūkį, po to pateikia apskaičiuotą, pabrėžtinai nedviprasmišką sprendimą, priversiantį visus sušukti: „Ž-a-a-a-vinga!“. Šią „spockiško meno“ poziciją galėtų užimti ir vaiduokliškasis guminukas.

Net jeigu guminio meškiuko šmėkla turi šią „Ž-a-a-avingą“ ypatybę, ji čia tampa darbą gelbstinčiąja malone. Pagrindinė šio kūrinio ypatybė, pirmiausia patraukusi mane, yra lengvumas, su kuriuo įprasto objekto medžiagiškumas, regis, netenka savo fizinių savybių.

Guminukas liovėsi buvęs kietas, bet skysčiu jo irgi nepavadinsi. Jis neturi medžiagiško būvio, o sykiu – ir pusiausvyros. Tai pozicija, kurią jis nušviečia. Kai ateina laikas veikti, guminukas elgiasi apatiškai. Vieno dalyko darymas nuveda prie kito: kada darbas išsunkiamas? Juk gali būti ir taip, kad kūrinys tampa užbaigtas tik tuomet, kai užaugęs pelėsis priverčia nuplauti atliktą gestą ir pradėti viską iš naujo.

Nicolas Matranga

Su Neatpažintu kūriniu iš Raimundo Malašausko kolekcijos (meškiuko formos guminukas panardintas Qantas avialinijų stiklinėje su vandeniu, 2009 m.,) bus galima susidurti „Jei tu žinai, kad čia yra ranka…“ parodoje nuo antradienio, gegužės 4 d., 18.00 val. Parodos kuratorius – Valentinas Klimašauskas.

Daugiau informacijos apie parodą:

http://www.cac.lt/lt/exhibitions/future/4174

Iliustracijoje panaudota: Senienų muziejaus Vilniaus viešoje bibliotekoje prieangis, XX a. pradžia, Stanislovas Filibertas–Fleury.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *