Kauno fotografijos galerijos leidiniai pristatyti Europos fotografijos knygų mugėse ir festivaliuose
61-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus Eglė Budvytytė
Pristatyti architektūros objektai, kitąmet tapsiantys Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje dalimi
Architektas Rolandas Palekas: pastatų fasadai – tik ledkalnio viršūnėlės, paslaptys slypi viduje
Artnews.lt pradeda tinklalaidžių seriją „Knietulys”
„JCDecaux premija 2024“ atiteko Onai Barborai Šlapšinskaitei, publikos simpatija – Elenai Laurinavičiūtei
Panevėžio pramonės įmonių stogai trims vakarams tapo scenomis po atviru dangumi
Fotografijos muziejuje eksponuojama fotografijos avangardisto Sauliaus Paukščio kūrybos retrospektyva
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą apie Lietuvos nacionalinį paviljoną 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje
Kodėl rusų kultūra atkakliai bando sugrįžti į mūsų akiratį?
Įvyko ketvirtoji meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija
Snieguotų Kalėdų ilgesiui įvardinti – terminas žodyne ir meno paroda
Grupinė paroda „Šaknys ir laidai“ galerijoje „Atletika“
artnews.lt
Iki rugpjūčio 8 d. galerijoje „Atletika“ (Vitebsko g. 21, Vilnius) veikia grupinė paroda „Šaknys ir laidai“.
Kibernetinis miškas
pilnas pušų ir elektronikos
kur elniai ramiai vaikšto
pro kompiuterius
tarsi jie būtų gėlės
inguojančiais žiedais.
(Richardas Brautiganas, „All Watched Over by Machines of Loving Grace“, 1967)
Dėl riboto juslinio suvokimo mums nepavyksta užmegzti ryšio su augalais. Augalai juda per lėtai, kad žmogaus akis pastebėtų, o jų skleidžiami cheminiai ir elektriniai signalai nejuntami. Todėl pasikliaujame technologiniais prietaisais, kurie tarsi jutiminiai protezai sugeba prisitaikyti prie lėtesnės augalo laiko skalės, aptikti signalus, tarpininkauti tarp žmogaus ir augalo.
Menininkai jau nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio eksperimentavo jungdami technologijas ir augalus, kurdami naujas, hibridines intelekto formas. Augalai pripažinti „analoginiais elektriniais kompiuteriais“, gebančiais perduoti informaciją dideliais atstumais, jie laikomi natūraliais jutikliais dėl gebėjimo aplinkoje aptikti pokyčius. Tai įkvėpė kurti naujus kompiuterių, robotų ir tinklų dizainus, pereinant nuo elektroninių sistemų ir silicio lustų prie hibridinių augalų-mašinų. Šiuo metu, kai, bandydami atkartoti žmogaus lygio intelektą, kuriame dirbtinį, kyla klausimas, ar galėtume panaudoti augalų kolektyvinio sprendimų priėmimo, informacijos apdorojimo ir išteklių paskirstymo metodus (pavyzdžiui, simbiotinius grybų ir augalų santykius), norėdami „pamaitinti“ duomenų ištroškusius algoritmus. Rašytojas Jamesas Bridle’as klausia, kaip atrodytų dirbtinis intelektas, sukurtas pagal miško pavyzdį.
Nuo dirbtinio intelekto sistemų, analizuojančių augalų elgesį, iki biohibridinių instaliacijų, atskleidžiančių jų jutiminius gebėjimus, – parodoje „Šaknys ir laidai“ pristatomi eksperimentiniai meno kūriniai, kuriais žaismingai tyrinėjami galimi žmonių ir augalų santykiai. Užuot siekę išnaudoti technologijas produktyvumui, šie kūriniai mažina atotrūkį tarp žmonių ir augalų pasaulių, atskleisdami paslėptą dimensiją. Kas būtų, jei galėtume iššifruoti slaptus augalų ir grybų pokalbius? Kas nutinka, kai augalai bendrauja per atstumą, sujungti internetu? Kaip veiktų mašinos, įrenginiai, kurių vienintelis tikslas – žaisti su augalais?
Dalyvaujantys menininkai: Merle Bergers, Maria Castellanos, Mindaugas Gapševičius, Lerin/Hystad, Špela Petrič
Kuratorė – Katažyna Jankovska
Techninis vadovas – Merkys Žebrauskas
Parodą organizuoja Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga (LTMKS). LTMKS veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Parodą iš dalies remia Acción Cultural Española (AC/E), Swedish Arts Grants Committee.
Fotografijos: Laurynas Skeisgiela
