Giedrės Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pristatymas KKKC Parodų rūmuose

Vasario 15 d., trečiadienį, 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) pristatomas Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“.

1986 metai. Lietuvos kino studija išleidžia kultiniu tapusį muzikinį filmą „Kažkas atsitiko“, kuriame nuskambėjo legendinėmis tapusios Vytauto Kernagio, „Fojė“ ir „Anties“ dainos – „Santechnikas iš Ukmergės“, „Laužo šviesa“, „Kažkas atsitiko“ ir daugelis kitų. Filmas sulaukė fenomenalaus pasisekimo, todėl vieniems iš pagrindinių jo sumanytojų – grupei „Antis“ ir jos lyderiui Algirdui Kaušpėdui – kilo idėja surengti „Roko maršą“, muzikinį renginį, kuris suteiktų galimybę tuo metu pogrindyje esančioms lietuviškoms roko grupėms išeiti į dienos šviesą ir pristatyti savo kūrybą plačiajai visuomenei. Juolab, kad tai atitiko tuometinės Sovietų sąjungos vedamą „perestrojkos“ ir „glastnost“ politiką.

Pirmas „Roko maršas“ surengtas 1987 m. Jame be „Anties“ grojo grupės „Bix“, „Katedra“ ir Lietuvos pankų tėvas Nerijus Pečiūra su grupe „Už Tėvynę“. Šis renginys padarė perversmą ne tik muzikiniame, bet ir politiniame Lietuvos gyvenime. Jis tapo lietuvių patriotizmo katalizatoriumi. Tad nenuostabu, jog 1988 m. „Roko maršas“ atvirai rėmė susikūrusią Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę ir lietuvių siekį atkurti nepriklausomą valstybę. Visoje Lietuvoje vykusių „Roko maršo“ koncertų metu skambėjo Lietuvos himnas, plevėsavo tūkstančiai Lietuvos vėliavų. Tauta budo.

Vėliau sekė Baltijos kelias, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, tragiški 1991 m. sausio mėnesio įvykiai… Kartu su „Roko maršais“, liaudies himnais tapusiomis „Anties“, „Fojė“, „Bix“, „Katedros“, Vytauto Kernagio ir daugelio kitų atlikėjų dainomis, tai amžiams įrašyta į mūsų tautos istoriją, tapo neatsiejama mūsų tautinės savimonės dalimi.

Apie visa tai bei apie spalvingą grupės „Antis“ įkvepėjo ir lyderio Algirdą Kaušpėdą asmenybę ir pasakoja filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Žiūrint šį filmą po kūną bėgioja šiurpuliukai, daugelis jo kadrų jaudina iki ašarų arba priverčia nuoširdžiai pasijuokti. Juk pasakojant apie „Antį“ ir A. Kaušpėdą be kandžios ironijos neapseisi. Filmas pasirodė pačiu laiku – dabar, kuomet mūsų tautai kaip niekad reikia moralinės atspirties, įkvėpimo šaltinio, kuomet reikia priminti, kad visuomet sunkumų akivaizdoje buvome tvirti ir susitelkę, o mūsų kūrybingumas padėdavo įveikti, rodos, neįveikiamus dalykus.

Filmo seanso bilieto kaina 6 Lt. Filmo pristatyme dalyvaus kūrybinė grupė.