Garsios lenkų menininkės Natalijos LL retrospektyvinė paroda Kaune

Galerija „Meno parkas” tęsia bendradarbiavimą su Lenkijos Torunės miesto šiuolaikinio meno centru Znaki Czasu ir džiaugiasi galėdama pristatyti Natalijos LL (Natalia Lach-Lachowicz), vienos svarbiausių šiuolaikinių Lenkijos menininkių, retrospektyvinę parodą Lietuvoje. Ją bus galima aplankyti M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) nuo kovo 16 d.

„Menas yra laisvės paieška. Laisvė yra tikslas pati savaime, o menas tai įprasmina“, – toks kūrybinis moto, 1987–aisiais išsakytas Natalijos LL, puikiai apibrėžia jos kūrybinį užmojį. Menininkės kelią pradėjusi Vroclavo meno akademijoje nuo fotografijos, grafikos ir tapybos, vėliau ėmėsi eksperimentinių filmų, videomeno performansų, instaliacijų ir skulptūros.

60-aisiais Lenkijos meninėje scenoje vyraujant abstrakčiai ir simbolinei tapybai, Natalija LL kartu su Jeržiu Liudvinskiu (Jerzy Ludwiński) tapo šiuolaikinių konceptualių meno formų – videomeno, peformanso, kūno meno – pradininkais. Pirmosios parodos tuomet dar sovietiniam blokui priklausiusioje Lenkijoje buvo uždarinėjamos cenzūros. Bet dar ir dabar, dėl drąsių ir radikalių išraiškos formų, konservatyvios katalikiškos organizacijos mėgina boikotuoti kai kuriuos Natalijos LL renginius (pavyzdžiui, performansą „Mirtis ir mergelė” 2015-aisiais, Vroclave).

Kūrybinio kelio pradžioje Natalija LL ieškojo savo individualios išraiškos tiek vizualia, tiek idėjine prasme. Anot autorės, pati būtis yra menas – tapsmas, kiekviena būties sekundė yra tirpstanti ir unikali, todėl norėdama meną maksimaliai priartinti prie realybės, Natalija LL fotografuodavo kasdienius rutininius veiksmus – valgymą, miegą, mylėjimąsi, kalbą. Įkvėpimo šaltiniu tapo kūnas, kaip tobuliausias įrankis dvasiai ir intelektui reikštis. Tokiu būdu autorė pati tampa kūriniu ir meta iššūkį minčiai, kad menas kažkaip gali būti atskirtas nuo gyvenimo. Vieni pirmųjų, dar 1971-1975 sukurti projektai “Consumer Art” („Vartotojiškas menas”) ir “Post-consumer Art” („Post-vartotojiškas menas”) ir šiandien tebėra reikšmingi. Juose Natalija LL, neatplėšdama akių nuo žiūrovo, tiesmukai vaizduoja maisto produktų (bananų, grietinėlės, dešrelių) vartojimą. Autorė nevengia erotinių, netgi pornografinių konotacijų, siekia grynos estetikos ir provokacijos. Mergina nuotraukose, skirtingai nuo pornografinių filmų personažų, niekada neapleidžia galios pozicijų, nenuleidžia akių, lieka aktyvi veikėja, kaip prieštara pasyviam geismo objektui. Vakarietiškojo feminizmo požiūriu, jos kūryba galėjo būti įvardyta kaip feministinė vartotojiškumo kritika. Kartu negalima pamiršti, kad šie kūriniai buvo sukurti sovietinėje šalyje, kentusioje nepriteklių ir deficitą, ir kurioje bananai iš tiesų buvo geidžiamas objektas.

Feminizmas Vakarų Europoje smelkėsi į visas gyvenimo sferas. Natalija LL artimai bendravo su tokiomis įtakingomis feministinio meno atstovėmis kaip Valie Export, Verita Monselles, Gina Pane, Marina Abramovic, Annette Messager, ėmė atstovauti jų idėjoms Lenkijoje, o nuo 1977 – skaityti paskaitas apie feminizmą. Nors pati Natalija LL į meninę raišką labiau žiūrėjo kaip į gyvenimo ir vitališkumo manifestaciją, siejo save su laisve ir hipių kultūra, aktyvesnėms, labiau programiškai veikiančioms feministinio judėjimo atstovėms jos raiškos formos buvo parankios, iliustravo teorines idėjas. Toks žvilgsnis iš šalies praplėtė pačios autorės įdedamų prasmių lauką iki radikaliau feministinių, tuo pačiu integravo Natalijos kūrybą į vakarietiško feministinio meno istoriją, įgalino autorę išsiveržti iš sovietinio Lenkijos meno realybės. Natalija LL tapo ne tik reikšminga konceptualaus meno šaukle tėvynėje, bet ir savo drąsia, aiškia menine raiška įsitvirtino pasaulinio meno kontekstuose.

Parodą bus galima aplankyti iki balandžio 22 dienos.