Fotoreportažas iš bakalauro darbų gynimo Vilniaus dailės akademijoje (II d.)

2010 m. gegužės 28 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Egle Vaisutyte.Variacijos

Vilniaus dailės akademijos bakalauro darbų gynimai tęsiasi. Gegužės 27 d., ketvirtadienį, vyko tapybos katedros studentų bakalaurinių darbų pristatymai. Pirmoji maloniai nustebinusi naujovė – recenzentų nebūvimas: tapybos katedra atsisakė neretai studentams „advokatavusių”, o ne kritikavusių darbų vertintojų. Nuo šiol studentas privalo mąstyti pats, „čia ir dabar” atsakinėdamas į kelių oponentų užduodamus klausimus ar replikas. O šiais metais tai padaryti buvo išties nelengva, kadangi tarp oponentų buvo ir tokie Lietuvos šiuolaikinio meno „grandai” kaip Česlovas Lukenskas bei Jurga Barilaitė, tikrai nepaduodantys rankos mąstymo duobėje atsidūrusiems studentams. Pastaruosius šįkart mėgino gelbėti patys darbo vadovai ar buvę dėstytojai, sufleruodami „teisingus” atsakymus išbalusiems būsimiems menininkams.

Rimčiausia „studento gelbėjimo operacija” vyko prie Gerdenio Grickevičiaus tapybos ciklo „Partizanių portretai”, kuriame jis tautos didvyres art deco ir pop art mišinio stiliumi pertapė iš senų nuotraukų. Įsiliepsnojusi diskusija tarp studento, oponentų bei visos komisijos tik dar kartą parodo šios temos aktualumą ir iki šių dienų išlikusį aštrumą.

Tapybos katedra yra  viena keisčiausių Vilniaus dailės akademijos padalinių šiuo metu, besiblaškanti tarp tarpdiscipliniškumo bei tapybos tradicijų ir amato mokymo.  Aiškiausiai ši tendencija pasimato studentų darbuose, kurie tokie netolygūs, jog atrodytų priklauso visai kitoms specialybėms. Ir tai puiku, tik svarbiausia, kad šie tarpdisciplininiai bandymai būtų kokybiški ir racionalūs. Gali būti ir poetiški, žinoma, tačiau juk ir į „Poezijos pavasarį” ne kiekvienas eilėraščius rašantis patenka. Vienas iš ryškiausiai pasirinktos svetimos medijos neį(ap)valdymo pavyzdys – „Titanike” eksponuoti Eglės Vaišutytės ir Agnės Juodvalkytės kūrybinio dueto video darbai: supanašėjusi lyriška autorių tapyba ypatingu jautrumu neerzino komisijos ir žiūrovų akių, tačiau į aukštą meninį lygį pretenduojantis poetiškas video darbas supykdė šios medijos specialistus. Pirmiausia todėl, jog pasirinkdamas tam tikrą mediją, privalai perprasti ir išmokti visas su ja einančias taisykles, kalbant ne apie turinį, o apie techninį ir vizualinį šių taisyklių įvaldymą: jautrus autorių kalbėjimas apie būtį aštriai nesiderino su grubiu ir atsainiu šio kalbėjimo pateikimu, nepasirūpinant nei video garso kokybe, nei eksponavimu.

Visiškai priešingas „svetimos” medijos įvaldymo pavyzdys – Gyčio Aštrausko instaliacija „Be pavadinimo”, kurioje video priemonė pasirinkta kaip sąmoningas ir konceptualus efektas. Efektingas ir Karolio Vaivados tarpdisciplininis sprendimas tapyboje itin svarbų elementą – šviesą – paversti esminiu kūrinių elementu. Autorius švariai ir apgalvotai žaidė tiek fiziologine šviesos percepcija, tiek konceptualiosiomis jos savybėmis.

„Akademijos” eksponuotas tarpdisciplininis Onos Jakubonytės projektas „Svarainių sėklų karoliai” kvietė žiūrovus apmąstyti vaikystės fenomeną per autentiškus iš vaikystės atsineštus „dokumentus” (pvz. raštelį draugei savo sugalvotu raidynu), video darbą bei tekstinę projekciją. Sudėtingiausia projekto dalimi tikriausiai tapo autorės mėginimas išbalansuoti tarp gana sauso konceptualumo ir natūraliai su vaikystės tema siejamo sentimentalumo. Tos pačios galerijos pirmajame aukšte  išeksponuotas radikaliai kitoks Olgos Dedovos projektas „Event horizon”, kuriame ji balansuoja tarp siurrealizmui būdingų (kartais baugių) sąmonės ir pasąmonės sąveikų nagrinėjimų ir šiuolaikinės tapybos plastikos. Pastarosios netolygumas tikrai nepridėjo svorio šios ekspozicijos idėjiniam pagrindimui.

Šiuolaikinio meno centre taip pat eksponavosi dalis jaunųjų tapytojų. Mums atskubėjus Algimantas Černiauskas jau nusikabinėjo kiek „Čerapiškas” drobes, skambant 1972 m. Black Sabbath albumui, dar iš „Swedbank apdovanojimų” parodos likusioje “juodojoje dėžėje” švietė šiuolaikinius mitus pasakojantys Ievos Juršėnaitės darbeliai, o didžiosios ŠMC salės kampą okupavusi Simono Kuliešio tapyba bylojo apie naują plastinį ir idėjinį posūkį tapybos katedroje.

Pirmadienį skubėsime jums pranešti apie skulptūros katedros bakalauro darbuose pastebimus pokyčius ar tradicijų puoselėjimą šioje vis labiau progresyvėjančioje VDA katedroje.

Fotoreportažas iš tapybos katedros bakalauro darbų gynimo:

Gerdenis Grickevičius „Partizanių portretai".
Gerdenis Grickevičius „Partizanių portretai".
Agnė Juodvalkytė „Variacijos / Be pavadinimo".
Agnė Juodvalkytė „Variacijos / Be pavadinimo".
Eglė Vaišutytė „Variacijos / Be pavadinimo".
Eglė Vaišutytė „Variacijos / Be pavadinimo".
Gytis Aštrauskas „Be pavadinimo".
Gytis Aštrauskas „Be pavadinimo".
Gytis Aštrauskas „Be pavadinimo".
Gytis Aštrauskas „Be pavadinimo".
Karolis Vaivada „Šviesos elementai".
Karolis Vaivada „Šviesos elementai".
Ona Jaukubonytė „Svarainių sėklų karoliai".
Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".
Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".
Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".
Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".
Ona Jakubonytė „Svarainių sėklų karoliai".
Olga Dedova „Event horizon".
Olga Dedova „Event horizon".
Olga Dedova „Event horizon"
Olga Dedova „Event horizon"
Olga Dedova „Event horizon".
Olga Dedova „Event horizon".
Algimantas Černiauskas „Changes".
Algimantas Černiauskas „Changes".
Ieva Juršėnaitė „Mitas".
Ieva Juršėnaitė „Mitas".
Simonas Kuliešis „Sauga".
Simonas Kuliešis „Sauga".
Simonas Kuliešis „Sauga".
Simonas Kuliešis „Sauga".
Simonas Kuliešis „Sauga".
Simonas Kuliešis „Sauga".
Monika Butyrinaitė „Žaisliukas".
Monika Butyrinaitė „Žaisliukas".
Monika Butyrinaitė „Žaisliukas".
Monika Butyrinaitė „Žaisliukas".

Komentarai

  1. VDA

    Stebiuosi straipsnio autoriaus (autores) neprofesionalumu. Siulyciau kita karta dalyvauti ir isklausyti, ka sako patys studentai, kad nebutu mitiniu “grandu” ir “uztareju”.

  2. Mindaugas

    Nemėgstu anoniminės rašliavos (tik taip šiuos “opusus” tepavadinčiau). Autoriumi nurodoma artnews,lt, tad prieš skelbiant juos tinklalapyje, perskaitykite ir išsitaisykite įvairias klaidas. Tada ir tas juntamai reiškiamas “požiūris” atrodys bent truputį svariau.

  3. karkar

    Kiek iš nuotraukų matau, tai tapytojai eilinį kartą kopijavo net ne kažkokius užsienio menininkus, o tiesiog savo grupiokus, ar ankstesnių kursų tapytojus. Graudu. Tas darbų ginimasis irgi juokingai atrdo ir atrodė visais metais. Jei tavo darbas yra geras, tai nieko apie jį aiškinti ir nereikia ir jis bus suprastas be visokių gasiūniškų blevyzgų. Jei darbas šūdinas, tai jokios kalbos jo nepataisys.

    Žodžiu, studentai susireikšminę nuo savo idėjų, kurių nemoka paaiškinti, įgyvendinti ir pateikti. Kodėl? Todėl, kad yra negabūs, o jiems dėsto nukriošę nomenklatūriniai šizofrenikai – bankomatų dailininkai…

  4. draugiškai

    Išvis, šiuo atveju juokingi tie terminai-gintis, ginti.Kažkas kažką puola, kažką gina, kažkas ginasi. Kas ir kuo čia prasikalto, kad gintis,ar gint reikia? Čia juk mokymosi procesas, tai gal tie “gynimai” turetų labiau priminti draugišką diskusiją?Nesvarbu, kad turi “įrodyti” esąs vertas bakalauro diplomo.

  5. to draugiskai

    cia ne mokymosi procesas. jau viskas turi buti senai ismokta. o jeigu negali atgumentuotai isaiskint savo darbo – kam ji isvis daryti?

  6. stebetoja

    Sveikinu jaunus menininkus uz jaunatviska idealizma, kuris ilgainiui prarandamas:)) Jus saunuoliai:)) Daret ka sugebejot-kiek zinau Lt ivairi iranga pristatymams nera suteikiama:) O vadovybei ir destytojams palinkeciau daugiau supratimo bei pagalbos, o cia pas mus vis dar truksta, mes vis dar periferijoj.

  7. neptūns eteryj/ recenzentas

    manau, kritika turetu buti abipuse- jeigu studentai bakalaure talpinami i subjektyvius formatus, destytojai
    taip pat turetu aiskiai isdestyti savo konceptus ir programas. dabartinej vda problemiska tai, kad katedru flagmanai nera konceptualistai, ir tarpdisciplina “explorina” kartu su studentais. tada ziurint i toki pedagogini konteksta, per gynimus demonstruojami autoritetai kelia abejone, nuostaba ir klausima: kada gi baigsis toks blefavimas? apgailetina, kad minimu atveju pataupyta recenzentu atzvilgiu. nejau tapybos katedra toliau remiasi autoritarizmu ir atvirai konfrontuoja su savosios destymo praktikos liberalizmu?

    p.s. Ugniau, kodel pasirasai tik po tapybos katedros kritika, o media “auksiukus” palieki ramybej=]

  8. neptūns eteryj/ recenzentas

    t.y. po 10 metu, jei ir toliau studentu intuicija valdys destytojai, arba savo ruoztu diskriminuos ir nepripazins konkurencijos…

  9. Ugnius Gelguda

    Na mediju meno katedroje tikrai nera diskriminacijos ar konkurencijos, bet TIKRAI per daug studentu ir beabejo nukencia kokybe ir destytojai pervargsta. Jeigu butu priimami kokie 8 studentai per metus, butu pats tas!:)

  10. neptūns eteryj/ recenzentas

    na, media katedroje, bent jau nera tokio nusivylusiu namu seimininkiu antpludzio kaip pas tapytojus.

  11. Lina

    neptuns eteryj, ka reiskia fraze nusivylusiu seimininkiu antpludis?? :) ar cia tavo stiprioji vieta, sovinizmas?

    karkar, kaip piktai atsiliepi apie visus… kodel?

  12. neptūns eteryj to Lina

    sovinizmas ir nusivylusios namu seimininkes yra amzina tema, tpsknt, hyperkontekstualios subordinacijos motyvas . kaip suprantu, asmeniskai jums dar nera teke patirti tragiskojo sio kulturinio fenomeno aspekto? beje, apie nusivylima tap. katedra-
    mintis buvo apie socialinio sluoksniu atstovus, kurie stilingai afisuojasi tapytojo profesija bulvariniame gliance- tik tiek, ne daugiau.

  13. pasiubuok neptune

    visi media atstovai tyliai nesiafisuodami aria arba noretu arti reklamos gliance. Deja jusu per daug. 8 per metus pilnai uztektu. Gal ir 6…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *