Praėjusį penktadienį, spalio 29 d., 18 val. Šiuolaikinio meno centre įvyko Cooltūrisčių grupės intervencija į šiuo metu Šiuolaikinio meno centre veikiančią parodą „Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų“. Šį kartą Cooltūristės nesislėpė po kaukėmis ar kostiumais, o atvirai dėstė savo poziciją parodos atžvilgiu: kuratorė ir meno kritikė Laima Kreivytė tapo nesamdyta parodos gide, į parodos naratyvą įterpiančia į jį nepatekusius darbus. Tokiu būdu Cooltūristės sukūrė savąjį, „mažąjį“ šiuolaikinio Lietuvos meno pasakojimą didžiojo struktūroje. „Vaikštynių metu ieškosime pirmosios naujojo tūkstantmečio dekados meno pulso.“, – kvietime į ekskursiją žadėjo Cooltūristės.
Parodos gidė drauge su grupe įvarių kūrinių reprodukcijomis papildė kone visas parodos dalis – „Fikcijas“, „Apropriacijas“, „Dokumentalumą“.
„Fikcijose“ atsidūrė Gintaro Didžiapetrio fotografijų „Namai“ (2006 m.) reprodukcija su greta išvardintu parodų, kuriose dalyvavo jaunasis menininkas, sąrašu. Greta Liudviko Buklio darbo pakabinta Jurgos Barilaitės instaliacijos „Audra stiklinėje“ (2003 m.) dokumentacija.
„Apropriacijas“ papildė Eglės Gandos Bogdanienės (su Ahmadu Husainu) „Pasas“ (2006 m.), Aistės Kirvelytės „Dailininkės prie molbertų“ ir „Dailininkų savigynos būrys“ (2007 m.) piešinių kopijos, Kosto Bogdano (jaun.) nerealizuotas šviesos projektas „Klajda“ (2008 m. ), Laisvydės Šalčiūtės darbas „Monos Lizos fotosesija. Tai, kas verčia mus tikėti“ (2008 m.), kuris 2008 metais buvo eksponuotas Lietuvos dailininkų sąjungos 2-oje tarptautinėje grafikos bienalėje „Now Art Now Future. Esamasis laikas“ kone toje pačioje vietoje ŠMC antrajame aukšte. Minėtąją parodos dalį taip pat papildė Cooltūrisčių darbas „Mis(s)apropriacija“ (2005 m.) bei gidės pristatytas parodos „Nekaltas gyvenimas“ katalogas, sumaketuotas pagal to meto žurnalo „Veidas“ dizaino kanonus, ant kurio viršelio puikuojasi toje pačioje parodoje veikusios Patricijos Jurkšaitytės ir Leilos Kasputienės „Grožio laboratorijos“ (2000 m.) „klientės“ nuotrauka.
Į „Dokumentalumo“ dalį, Cooltūrisčių manymu, nepelnytai nepateko Jurgos Barilaitės performanso „Būtinoji gintis“ (2001 m.) video dokumentacija, Alinos Melnikovos performansas „Atpažinimas. Nebučiuok manęs, aš tą galiu padaryti ir pati“ (2007 m.), Kęstučio Grigaliūno knygoje „Mirties dienoraščiai“ (2010 m.) surinkti Lietuvos Respublikos piliečų, nukentėjusių nuo pirmosios sovietinės okupacijos, portretai, rasti KGB archyvuose. Visų šių kūrinių dokumentacijos nuotraukų pavidalu (išskyrus Kęstučio Grigaliūno knygą, atsidūrusią greta Andrew Mikšio Vilniaus Kirtimuose įsikūrusius romus dokumentuojančios serijos „Baxt“) įsiterpė į dešimtmečio Lietuvos dailės parodą.
Paskutinysis nesamdytos gidės pristatytas (ne)sąmoningos apropriacijos pavyzdys – kino kritikės Živilės Pipinytės Kalvarijų turguje nupirkta ir ekskursijos vedėjai padovanota tapytojos Fridos Kahlo kūrinio reprodukcija, kurios nugarinėje dalyje priklijuotas spausdinimo mašinėle parašytas darbo pavadinimas: Shishkin „Sosnovyj bor“. Šiuo gestu užbaigdama ekskursiją Cooltūristes atstovaujanti Laima Kreivytė tarsi priminė, jog konceptualiai įdomių kūrinių galima rasti ne tik ŠMC ir siauroje Vilniaus senamiesčio teritorijoje.
Artnews.lt dalinasi fotopasakojimu, kuris galbūt taps vienu iš nedaugelio šios Cooltūrisčių intervencijos į ŠMC veikiančios parodos struktūrą įrodymu:
Visos nuotraukos © Artnews.lt.