Audio žurnalas
. PDF
2019    01    07

Eglės Velaniškytės paroda „Aš ateinu“ KKKC Parodų rūmuose

artnews.lt

Sausio 11 d., penktadienį, 18 val. KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Aš ateinu“. Šeštadienį, sausio 12 d., 12 val. menininkė kviečia į ekskursiją po savo darbų parodą.

 Pirmoji klaipėdiečių pažintis su tapytojos Eglės Velaniškytės kūryba įvyko 2010-aisiais, kuomet menininkė Klaipėdos galerijoje eksponavo savo darbų parodą „Belaukiant paveikslo“. Po devynerių metų į uostamiestį menininkė sugrįžta su 2016-aisiais pradėtu tapyti paveikslų ciklu „Aš ateinu“, padiktavusiu ir parodos pavadinimą, bei kitais kūriniais. Parodoje eksponuojami ir tapytojos dukters Miglės Borisevičiūtės piešiniai.

Ciklo „Aš ateinu“ drobėse Eglė Velaniškytė pasakoja Dievo istoriją, greta Jo vaizduodama šeimos narius, artimuosius, atmintyje įstrigusius nepažįstamuosius. Kurdama skaudžias, ribines situacijas atskleidžiančias scenas, tapytoja atveria sakralumo netobulumą ir priartina Dievą prie žmogaus. Šios temos atsiradimo priežastis menininkė atskleidė viename interviu: „2015-ųjų rudenį netapiau, nes ir viduje, ir išorėje buvo tamsu, skaičiau daug istorinės tematikos knygų ir tada man pasidarė gėda, supratau, kad šventumas ir Jėzus Kristus atėjo pačiu laiku, nes mūsų istorija yra labai katastrofiška. <…> Paroda yra apie mus, žmones, bet sąmoningai suformuluota per religinę tematiką.“

Eglės Velaniškytės kūrybai būdinga ekspresyvi tapybinė kalba, žemiškų tonų ir pustonių paletė, nuskaidrinta auksinio švytėjimo, išryškinančio dinamiškas paveikslų kompozicijas. Bet dinamika darbuose nėra ryškiai išreikšta, energinga, kadangi kyla ne iš pasipriešinimo ar kovos – ji padeda atskleisti dabarties akimirką, sklidiną rimties, susitaikymo ir vilties.

Pasak menotyrininkės Miglės Munderzbakaitės, „figūrinę tapybą plėtojančios menininkės kūrybos centre, su retesnėmis išimtimis, išlieka žmogus. <…> E. Velaniškytės žmogus įsitraukęs į įvairias gyvenimo situacijas – skaudžias, gąsdinančias, kupinas rimties, ramybės ir, priešingai, nerimastingumo. Iš drobės žvelgiančios figūros, nors ir įrėmintos į religinį naratyvą, dažnai pasiskolintos iš menininkės aplinkos. Kūriniuose galima atrasti tapytojos šeimos narius, kolegas. <…> Pastaraisiais metais tapyti kūriniai atskleidžia ne tik E. Velaniškytės produktyvumą, bet ir tam tikrą kūrybinį proveržį. Parodoje galima pastebėti didesnės vaizduojamų figūrų dinamikos, judesio. Anksčiau dominavusį gana nuosaikų, ramų koloritą keičia ryškesni spalvų kontrastai, drąsesni teptuko mostai, aštresni potėpiai. E. Velaniškytės tapyboje dažni geltonos, auksinės spalvos atspalviai pasipildo darbais, kuriuose dominuoja ekspresyvi mėlyna. Parodoje esama kūrinių, kurie tarsi vaduojasi iš susikaustymo, tvarkingumo, vietoj jo pasiūlydami įtampą, minties intensyvumą ir ekspresiją.“

Apie autorę

Eglė Velaniškytė gimė Kaune, 1976 m. baigė Kauno keturmetę vaikų dailės mokyklą, 1976–1982 m. studijavo Vilniaus dailės institute, Tapybos katedroje, nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. E. Velaniškytė personalines parodas pradėjo rengti 1980 m., grupinėse parodose dalyvauja nuo 1979 m. Menininkė ne tik tapo, bet ir užsiima pedagogine veikla – Kauno paveikslų galerijoje rengia edukacines pamokas, taip pat dalinasi tapybos technikos žiniomis, ugdo būsimus jaunuosius menininkus.

E. Velaniškytė, vadinamosios Lūžio kartos atstovė, sukūrė atpažįstamą, išskirtinį stilių, pasižymintį figūrinės tapybos plėtojimu ir profesiniu meistriškumu. Tapytoja priklausė garsiajam menininkų kursui (Š. Sauka, V. Paukštė, P. Griušys, A. Petrašiūnaitė). XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje ji, kaip ir daugelis to meto jaunų dailininkų, pasitraukė iš miesto. Kartu su disidentu Justinu Mikučiu, kuris Dailės institute dirbo pozuotoju, jie keliavo po Lietuvą, studijavo gamtą, rinko liaudies meną.

Kai kalbama apie menininkės kūrybą, neretai akcentuojamas itin kūrybiškas ir kokybiškas Salako atsiskyrėlės periodas. E. Velaniškytė penkiolika metų (1985–2000) praleido Salako seniūnijos Sabalunkų kaime (Zarasų r.), sename giminės vienkiemyje. Salake susiformavo E. Velaniškytės stilius ir temos – ekspresyvi, niūrių žemiškų spalvų tapyba ir personalizuotos biblinės temos.

 Paroda veiks iki 2019 m. vasario 3 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).