Eglės Ulčickaitės tapybos paroda „Anekdota“ Pamėnkalnio galerijoje

Iki kovo 31 d.  Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) veikia tapytojos Eglės Ulčickaitės kūrybos paroda „Anekdota“.

Kai žodžiai pasvyra, jais drąsiau pasakyti, kad parodos idėją gali padiktuoti tapytojo negalios būsena.
Ilgas netapymas.
Ilgesys norui tapyti.
Tapymas, kai ilgu. Nes kitaip nenutilsi.

O kas, jei tapyba visuomet tylėjo?
Nutilo.
Bet kaip, jei tiesiog žodžiai tušti?
Ištuštėję. Ne vaizdai – kiautai, o žodžiai išsisėmė.
Kada tapyba virto žodžio atvaizdu? Kada ji pasižiūrėjo į savo atspindį tvenkinio paviršiuj?
Tiek daug norisi klausti. Čia viskas ir sustoja.

Begalės nuostabių motyvų tapybai. Kokie jie neįtikėtinai nuostabūs. Bet kodėl tapyti?
Kokie alpinantys spalviniai santykiai. O kokie šilta-šalta niuansai. Prie ko čia tapyba?
Tapyba moko matyti.
Kartais baisu, kad išmokė šitaip alpti nurudusioj rudeninėj pievoj. Koks dangaus spalvos santykis su ta mirusia žole.
Nutylu.

Ieškojau tarp savo motyvų tų, kurie priešinasi vaizdavimui. Kurie kuo mažiau tapybiški.
Kad turėčiau priežastį netapyti.
Niekas apie tai nekalba. Joks tapytojas atvirai neprisipažins vengiantis tapybos.

Anekdota [gr. a – ne + ekdidonai – publikuoti] – žodis kilęs iš graikų kalbos ir reiškiantis „nepublikuota“. Dar kitaip tai – slapta, privati istorija, neskirta ar netinkanti viešai dalintis. Ši sąvoka pasirinkta ne tiek parodos koncepcijai nusakyti, kiek kaip raktas prieigai prie tapyboje apmąstomų motyvų ir tapytojo santykio su socio-kultūriniais procesais. Vyraujantis informacinis bei vaizdinis triukšmas, produkuojantis pats save ir skatinantis nieko nepasilikti sau, viską atiduoti bendram srautui, sukelia savotišką patyrimo, išgyvenimo neįgalumą. Provokuoja nenorą įgalėti. Tačiau čia labiau akcentuotina net ne sąmonės negalia išbūti, patirti išorinį pasaulį, mat su stabtelėjimu besiveriančią tuštumą mikliai maskuoja vis nauji patirčių protezai, o būtent patys išorinio pasaulio daiktai, vaizdai, kurie, paradoksaliai, nors ir iki begalybės įvairiai medijuojami, taip ir lieka pasislėpę, nepažinūs. Arba geriausiu atveju, teatveria, težymi tuštumą, kuri tarsi slaptas pasakojimas negali būti išviešinta. O ir nenori. Neišgali.

Eglės Ulčickaitės tapybos paroda „Anekdota“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki kovo 31 d.  Parodos lankymas nemokamas.

Parodos rengėjas: Pamėnkalnio galerija.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

Partneriai: galerija „Meno parkas“.

Fotografijos: Justina Tulaitė.