Eglės Karpavičiūtės paroda „Making myself“ „The Rooster“ galerijoje

2018 m. lapkričio 27 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Lapkričio 7 – 21 d. „The Rooster“ galerijoje (Gynėjų g. 14, Vilnius) veikė Eglės Karpavičiūtės paroda „Making myself“.

Eglės Karpavičiūtės meninių tyrimų objektas – kultūros, pirmiausia – vizualiosios kultūros ir meno, pasaulis. Pagrindiniai jos darbų motyvai – meno kūriniai ir jų ekspozicijos, meno institucijos, meniniai įvykiai, meno veikėjų portretai. Drobėse tapytoja analizuoja meno istoriją ir šiandieną. Tai ji daro ne kaip pasyvi stebėtoja, o kaip aktyvi proceso dalyvė: vaizduojamas scenas ji ne tik fiksuoja, bet ir režisuoja. Vaizdo kūrimo principas artimas reportažinei fotografijai pastiprina atvaizdų (pseudo)dokumentiškumą, tariamą tapomų įvykių realumą ir aktualumą. Vaizdo fotografiškumą paremia ir asketiška plastinė raiška – santūrus, prislopintas koloritas, lengvas dažų sluoksnis. Taip konceptualizuojama tapyba kaip raiškos priemonė, nagrinėjama jos prigimtis ir raida, santykis su kitomis medijomis.

Parodoje pristatomuose naujausiuose darbuose E. Karpavičiūtė sutelkia dėmesį į menininko poziciją meno scenoje ir jos užkulisiuose. Nagrinėdama menininko įvaizdį, ji reflektuoja besikeičiančią menininko laikyseną visuomenėje ir meno pasaulyje, demaskuoja įsigalėjusius mitus ir populiarias nuostatas apie menininkus ir kūrybą. Ji negailestingai ir kiek provokuojamai apnuogina kūrybinį procesą, eliminuoja iš jo poetiką ir mūzas bei atskleidžia žiūrovams nematomą jo pusę. Tapytoja pabrėžia meno institucijų ir jų politikos bei meno rinkos vaidmenį. Parodos pavadinimas „Making Myself“ (liet. “Kuriant save”) ne tik paveikslą, bet ir patį menininką konstatuoja kaip produktą. Tapytojos vaizduojami menininkai, kuratoriai ir galerininkai – išskirtinės meno pasaulio figūros; jų autoritetas ir pripažįstamas, ir čia pat juo ironiškai suabejojama. Šalia jų tapytoja vis įterpia ir savo pačios atvaizdą, taip tarsi apmąstydama, įvertindama ir savo vietą galios lauke, svarstydama, ar įmanomas šiame įtakų žaidime autentiškas menininko balsas.
Tekstas – Justinos Augustytės

EGLĖ KARPAVIČIŪTĖ (g. 1984) – jaunosios kartos tapytoja, dar studijų Vilniaus dailės akademijoje metu įsiliejusi į Lietuvos meninį gyvenimą ir jame aktyviai dalyvaujanti. Ji surengė individualių parodų, dalyvavo dešimtyse grupinių parodų Lietuvoje ir svetur, tapytojos darbai eksponuoti prestižinėse meno institucijose (Nacionalinėje dailės galerijoje ir Šiuolaikinio meno centre Lietuvoje, Estijos meno muziejuje KUMU, Šveicarijos PasquArt šiuolaikinio meno centre ir kt.), kūrinių savo kolekcijoje turi Mo Muziejus, „Lewben Art Foundation“ ir Nacionalinė dailės galerija Vilniuje. 2011 m. E. Karpavičiūtė pateko į prestižinio konkurso „The Sovereign European Art Prize“ finalą Stambule. 2013-aisiais metais E. Karpavičiūtei skirta LR Kultūros ministerijos Individuali valstybinė stipendija. 2015 m. menininkė laimėjo pagrindinius prizus dviejuose tarptautiniuose konkursuose – „Premio Combat Pize 2015“ ir „Donkey Art Prize“. Dailininkė – daugkartinė konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkė ir publikos prizo laimėtoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *