Edmundo Frėjaus skulptūra ir tapyba atgimsta skrydžiui Kaune, kino teatre „Daina“

2021 m. spalio 14 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Spalio 14 d. 18.30 val. Kauno kino teatre „Daina“ duris atvers antroji Edmundo Frėjaus (1949-2009) darbų paroda „Gimęs skraidyti“. Netradicinėse kino teatro erdvėse Kauno modernaus meno fondo iniciatyva bus pristatomas autoriaus kūrybą reprezentuojantis albumas, veiks skulptūrų, tapybos, piešinių ir medalių paroda.

 „Gimęs skraidyti“ parodos pavadinimas sutampa su paskutine E. Frėjaus paroda surengta prieš beveik 30 metų. Būtent Kaune E. Frėjus yra surengęs daugiausia personalinių parodų, čia jis užsiiminėjo kalvyste tuo metu vadinamoje Radijo gamykloje (dabar Prisikėlimo bažnyčia), o vėliau iki pat gyvenimo pabaigos dirbo kalvėje Domeikavoje.

Peržvelgus visą kūrybinį E. Frėjaus palikimą, patį autorių galima vadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų. Jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti ir sulydyti prieštaringiausias reikšmes – lengvumą ir sunkumą, šaltį ir karštį, grožį ir bjaurastį. Visa tai atvaizduoja unikalūs erdviniai pavidalai  – sparnuoti žirgai, atletai, angelai, amazonės ir deivės, paukščiai ir kiti gyviai.

„Skraidymo galia ar negalia yra pastovus Edmundo Frėjaus kūrybos motyvas. Visos jo parodos tiesiogiai susijusios su skraidymu. Da Vinčis yra kūręs skraidančio žmogaus idėją, o ir Frėjus buvo nusikalęs sparnus, lyg ruoštųsi pakilti. Ne veltui vienas išmintingas tekstas apie Frėjų jį pavadina Hefaistu su sparnais…“, – apie E. Frėjus kūrybą pasakoja istorikas Alfredas Bumblauskas.

Skulptūrų ekspozicija ant anglies kalvų

 Parodai pasirinkta unikali vieta – buvęs Kauno kino teatras „Daina“, kuriame filmus kauniečiai žiūrėdavo tarpukariu ir sovietmečiu. Po daugelio metų pertraukos, kino teatro erdves sušildys „frėjiška“ kaitra. Čia bus įrengta architekto Adomo Rimšelio sukurta unikali instaliacija, sudaryta iš penkias tonas sveriančių anglies kalvų, ant kurių lankytojus pasitiks kilti pasirengę mistiniai paukščiai ir kiti skraidantys gyviai. Anglies instaliacija tiesiogiai susijusi su E. Frėjaus kasdienybe – kaitra, žaizdru, geležimi ir čia pat gimstančiais unikaliais meno kūriniais.

„Jo technika buvo netradicinė – skulptūros buvo formuojamos ne iš lietos, bet iš žaizdre įkaitintos geležies. Čia pat, vietoje, improvizuojant forma, ją keičiant. Kalk, kol karšta! Ir tik vėliau meistras tobulindavo kūrinį – juodindavo, leisdavo rūdyti, gremždavo, virindavo, inkrustuodavo išpjovomis ir plaktuko smūgiais“, – apie E. Frėjaus skultūros techniką pasakoja meno kritikas Ignas Kazakevičius.

Apleisto kino teatro erdvėse – tapyba, piešiniai ir filmai

Nors parodos pagrindą sudarys kaltos geležies skulptūros, tačiau čia taip pat bus eksponuojamas ir piešinių rinkinys „Neskraidančios būtybės“, kalti medaliai ir autoriaus tapybos darbai.

E. Frėjaus septynių tapybos darbų rinkinys susijęs su tų dienų aktualijomis. Grubia, primityvia maniera tepdamas ryškius aliejinius dažus ant kartono, jis nutapė įvairiausius aplinkos objektus, absurdiškas, efemeriškas ar per visą šalį tuomet nuvilnijusios istorijos akimirkas.

„Frėjus buvo ypatingas absurdo istorijų pasakorius su savais pagražinimais ir smagiais palyginimais. Vyraujanti meno, kultūros ideologija buvo primestinė, iš to tyčiojomės, ironizavom. Galima būtų tai pavadinti „linksmąja rezistencija“. Iš to ir paveikslų absurdas,“ – apie Edmundo Frėjaus tapybos darbus pasakoja skulptorius Romualdas Inčirauskas.

„Dainos“ salėse taip pat bus rodomi du Henriko Gulbino dokumentiniai videofilmai apie skulptorių ir paties Edmundo Frėjaus kurti video eksperimentai, menininko įrankiai ir asmeniniai daiktai.

Naujo albumo pristatymas

 Spalio 14 d. lankytojų laukia ne tik parodos atidarymas, bet ir autoriaus kūrybos ir gyvenimo atminimui skirto albumo „Frėjus“ pristatymas. Išsamią menininko biografiją ir meninį palikimą reprezentuojantį albumą pristatys ir prisiminimais dalinsis skulptoriaus draugas istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Ignas Kazakevičius, Kauno modernaus meno fondo atstovai, autoriaus dukros.

Šiam leidiniui tekstus rašė menotyrininkai Rasutė Žukienė, Rūta Marija Purvinaitė, Ignas Kazakevičius, Sigutė Aleksandravičiūtė, prisiminimus – Egidijus Aleksandravičius, Petras Repšys, Romualdas Inčirauskas, Henrikas Žukauskas, Alfredas Bumblauskas, Eglė Andziukevičienė, galeristai Algė Gylienė, Gerard Houdin. Albumo sudarytojos Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Kristina Budrytė-Genevičė, Marta Frėjutė, Monika Frėjutė-Rakauskienė.

Archyvinę ir vizualinę albumo dalį sudaro pirmą kartą surinkta išsami kūrinių reprodukcijų kolekcija, šeimos ir draugų archyvų fotografijos, bei kita informacinė tekstinė ir vaizdinė dokumentacija.

 Kaune paroda veiks iki spalio 31 d.

 Buvusiame kino teatre „Daina“ (Savanorių pr. 74, Kaunas) paroda veiks 2021 m. spalio 14 d. – 2021 spalio 31 d. Po to keliaus į Vilnių.

Parodos kūriniai ir artefaktai surinkti iš Edmundo Frėjaus šeimos archyvo, draugų ir artimųjų kolekcijų bei Kauno modernaus meno fondo rinkinio. Parodos kuratorė Kristina Budrytė-Genevičė, parodos architektas Adomas Rimšelis. Visą renginių ciklą, skirtą Edmundo Frėjaus atminimui sudaro parodos Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, autoriaus atminimui skirto albumo pristatymo vakarai.

Organizatorius Kauno modernaus meno fondas.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *