Dano Aleksos paroda „Titanikas“ VDA „Titanike“

Iki rugpjūčio 22 d. VDA „Titaniko“ I aukšto parodų salėje (Maironio g. 3, Vilnius) veiks personalinė menininko Dano Aleksos paroda „Titanikas“.

Danas Aleksa priklauso ryškiai skulptorių plejadai, kaip Andrius ir Nerijus Erminas ar Žilvinas Landzbergas, sėkmingai bandančių revizuoti ir grąžinti skulptoriaus specialybę į šiuolaikinio meno kontekstą. Kaip ir visa minėta menininkų karta, Danas Aleksa savo kūrinius dažnai grindžia antrinių žaliavų naudojimu, tačiau jam tai yra ne tik medžiagos, siūlančios savo metatekstus, bet, svarbiausia, tyrimo objekto klausimas. Vienas iš tokių projektų, tęsiantis garažo kaip skulptūros ir kaip istorinio objekto liniją – paroda “Titanikas” jau savo pavadinimu siūlanti permąstyti meno kūrinių logistikos, galerinių erdvių, praeities ir dabarties, profesionaliojo meno bei garažų subkultūros sąsajas ar paradigmas.

Kaip nemažai performansų atlikusiam autoriui Danui Aleksai labai svarbu fiziniai skulptūros sukūrimo iššūkiai, matomi ar nujaučiami žiūrovo. Šį kartą tai 2,5 tonos sveriančių garažų pakabinimas VDA parodų salės „Titanikas“ palubėje.

Kalbėdamas apie laivo „Titanikas“ skendimą, menininkas atlieka priešingą veiksmą – iškelia praeities nuolaužas simbolizuojančių garažų masę aukštyn, versdamas ją simboliškai sklęsti virš mūsų galvų.

Kaip teigia pats autorius: “Ši paroda – apie skęstančius laivus ir žole užžėlusius garažus. Turbūt pirmas dalykas, kurį esu išdrožęs dar būdamas vaikas – laivelis iš pušies žievės, o pirmąja mano studija tapo metalinis garažas, kurių pilni Vilniaus pakraščiai. Laivų statybos reikalai pasibaigė su vaikyste, o štai garaže įkalintas su savo kūryba, atrodo, likau visiems laikams. Greičiausiai ši laivą primenanti skulptūra yra duoklė tiems visiems nepastatytiems laivams, o gal tai monumentas Vilniaus pakraščiuose žole užžėlusiems muziejams su juose dūlančiais meno kūriniais.”

Danas Aleksa (g. 1971) gyvena ir kuria Vilniuje, yra baigęs bakalauro ir magistro skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, tačiau nuo 2012 m. pradėjęs kurti performatyvius menus, save, aplinką ir santykius su ja traktuodamas kaip socialiai aktyvią erdvinę ir laikinę virtualią „skulptūrą“.

Kuratorė: Aistė Kisarauskaitė.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela