Ciklo „Mano teritorijos: moteriškoji kūrybos erdvė“ III-oji konferencija VDA „Titanike“

Lapkričio 9 d. VDA  Dizaino inovacijų centre „Titanikas“ ( I a. 112 auditorija, Maironio g. 3, Vilnius) vyks Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA)  Lietuvos sekcijos ir Vilniaus dailės akademijos rengiamo ciklo „Mano teritorijos: moteriškoji kūrybos erdvė“ III-oji  konferencija.

Rytinė sesija: „Nūdienos kontekstai“

 10:00-11:00

Dr. Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių centras)

MODERNYBĖ? IKIMODERNYBĖ? DAR NE MODERNYBĖ? VISUOMENĖS PAŽANGA IR LYČIŲ LYGYBĖS ASPEKTAI

Neoliberaliame diskurse progresas tapatinamas su ekonomikos augimu, pamirštant socialino teisingumo, žmogaus teisių, gyvenimo kokybės aspektus, kurie atveria gilesnį visuomenės pažangos supratimą. Tačiau kalbėdami apie pastarąją, visuomenės negalime vertinti kaip homogeniškos duotybės. Tai – dinamiška, galios santykiais grįstų sąveikų visuma, kurios nėra neutralios lyčių požiūriu. Jūsų dėmesiui siūlomas pranešimas kelia klausimus, ar būdami Lietuvos Respublikos piliečiais moterys ir vyrai gyvena toje pačioje visuomenėje? Kokia ji -moderni, dar ne moderni, iki moderni? Ir kodėl atsakant į juos svarbu įvertinti lyčių aspektus.

11:00-12:00

Dr. Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)

TAPSMAS NESUVOKIAMA: GILLES’IO DELEUZE’O TAPSMO SAMPRATA IR FEMINISTINĖS VIZUALINĖS STRATEGIJOS

Feministinė teorija, perėjusi egalitarizmo, skirtumo feminizmo ir dekonstrukcionizmo bangas, imasi kvestionuoti substancinio subjektyvumo ir sau tapataus subjekto sąvokas. Šiuolaikinės feminizmo teoretikės – Rosi Braidotti ir Elizabeth Grosz –  subjektyvumą konstruoja pagal Gilles’io  Deleuze’o tapsmo sampratą bei teigia, jog ateities feminizmas turėtų siekti ne matomumo/pripažinimo politikos, bet nesuvokiamumo politikos. Remiantis vizualiniais pavyzdžiais, paskaitoje bus klausiama, ką šiuolaikiniam feminizmui reiškia Deleuze’o aprašytas tapsmas nesuvokiama.

 12:00- 12:25

Laine Kristberga (University of Latvia, Riga)

LAIKO KAPSULĖS METAFORA ŠIUOLAIKINIAME LATVIJOS MENE

Pasitelkdama laiko kapsulės metaforą Laine Kristbega nagrinės laikiškumo bei archyvų karštligės klausimus Latvijos menininkių Ieva Epnere, Katrina Neiburga and Evelīna Deičmane kūryboje. Visos šios menininkės dirba fotografijos ir videomeno srityse. Analizuojant laiko kapsulės metaforą bus pasitelkta Derrida archyvo koncepcija. Jacques’ui Derrdia archyvas žymi galimo praradimo nerimo vietą: archyvas egzistuoja tik kaip istorijos praradimo anticipacija, taigi jis veikia proleptiškai, siekdamas išsaugoti tai, kas bet kuriuo atveju bus prarasta.  Taigi laikinis archyvo aspektas  yra būtent ateities laikas. Ateities paradigma bus pritaikyta analizuojant Latvijos menininkių kūrybą. Pranešime klausiama, kodėl šių autorių darbai gali būti reikšmingi ateities kartoms.

 12:30-13:15

Dr. Kęstutis Šapoka (Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; žurnalas „Kultūros barai“)

 NORIU IŠREIKŠTI SAVE: BENIGNOS KASPARAVIČIŪTĖS KRITINIS REGIONALIZMAS

Menininkės Benignos Kasparavičiūtės  projektų pristatymas (su video ir tapybos reprodukcijomis). Pasakojimas apie projekto, dviejų video „Noriu išreikšti save“ (2006) ir „Aš esu tapyba“ (2010) sukūrimo kontekstą, taip pat – apie tapybos projekto „Krepšinio pasaulyje“ (2008-2010) koncepciją.

PERTRAUKA

Popietinė sesija: „Istorijos brėžiai“

 14:00-14:30

Dr. prof. Giedrė Jankevičiūtė (AICA, VDA)

 DAILĖS KŪRYBA MIRTIES AKIVAIZDOJE: VILNIAUS, KAUNO, RYGOS GETŲ KASDIENYBĖ ANTROJO PASAULINIO KARO METŲ MENE

Pranešime apžvelgiama dailininkių Rachelės Suckever (1904-1943), Esteros Lurie (1913-1998) ir Aleksandros Belcovos (1892-1981) Antrojo pasaulinio karo metų kūryba, reflektuojanti gyvenimą Vilniaus, Kauno ir Rygos žydų getuose. Svarstomos šių kūrinių atsiradimo priežastys, jų adresatas, reikšmė ir kontekstas.

 14:30-15:00

Kristina Jokubavičienė (LDM, P. Domšaičio galerija, Klaipėda)

 DVI SESERYS TAPYTOJOS IŠ SENOSIOS KLAIPĖDOS

Temą pristatymui padiktavo 2011 m. LDM Prano Domšaičio galerijoje veikusi dviejų seserų tapytojų Annos ir Margarethes Sinnhuber, gimusių XIX a. antroje pusėje Klaipėdoje, paroda, kurią surengė Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejus (Vokietija). Dailininkų, iki Antrojo pasaulinio karo kilusių iš Klaipėdos miesto ir krašto, nėra daug – juo labiau moterų dailininkių. Sudėtinga krašto istorija lėmė tai, kad jų kūriniai buvo išblaškyti arba yra negrįžtamai prarasti, o pačių kūrėjų vardai ilgą laiką buvo pamiršti. Pristatyme, remiantis pastaraisiais metais autorės surinkta medžiaga, apžvelgiami svarbiausi tapytojų gyvenimo faktai, aptariama jų kūryba.

15:00-15:30

Dr. doc. Žydronė Kolevinskienė (Lietuvos edukologijos universitetas)

 „ĮSIVERŽUSIOS SPALVOS GAIVINA…“: EDITOS NAZARAITĖS EILĖRAŠČIAI-PAVEIKSLAI

Pranešime pristatoma Editos Nazaraitės – poetės ir dailininkės, gyvenančios išeivijoje, kūryba, ryškinamos jos poezijos sankirtos su dailės kūriniais. Pabėžiama, kad E. Nazaraitės eilėraščiai yra vizualūs, tapybiški, kupini detalių, daiktų, vaizdų, ryškių spalvų. Šios autorės poetinius ir tapybos kūrinius susieja panašūs įvaizdžiai, portretinis, peizažinis vaizdavimo būdas, tos pačios temos, kurių pagrindinė dominantė – moteris ir jos likimas. Akcentuojama, kad pirminis visos E. Nazaraitės kūrybos perskaitymo kodas yra jos dailės kūriniai.

 16:00-16:30 

Dr. prof. Dalia Leinartė (Vilniaus universitetas)

 MOTERŲ KŪRYBOS TRAJEKTORIJOS: KAS SIEJA ŽEMAITĘ SU COCO CHANEL?

Prancūzų mados dizainerė Koko Šanel savo pirmąją parduotuvę atidarė 1910 m. Tačiau tikros pasaulinės šlovės ji sulaukė būdama 70 metų amžiaus, kai 1954 m.  grįžo į viešą gyvenimą ir kūrybą po ilgų tylos ir savotiškos tremties metų Šveicarijoje. Panašiai bene garsiausios Lietuvos rašytojos Julijos Žymantienės-Žemaitės literatūrinė šlovė prasidėjo jai įkopus į penktąją dešimtį. Būtent pastaroji biografinė aplinkybė – stulbinanti kūrybinė raiška antroje gyvenimo pusėje – sieja prancūzų mados ikoną su Žemaite. Šiame pranešime analizuojamos Žemaitės ir Koko Šanel biografijos ir mėginama atsakyti kokios esminės priežastys skatino vėlyvą, bet labai intensyvų abiejų moterų kūrybinį gyvenimą.

16:30-17:00

Asta Jackutė (VDA)

MOTERIS KŪRĖJA – MOTERIS KŪRINYS. M. K. ČIURLIONIO IR A. ŠVĖGŽDOS ATVEJIS

Moters tema tiek M. K. Čiurlionio, tiek A. Švėgždos kūryboje yra viena iš esminių problemų, nerimo, (ne)išsipildymo, įtampos šaltinis. M. K. Čiurlionio meilės istorija Sofijai sutapo su menininko kūrybos pakilimo laikotarpiu. Moteris ir moteriškumo sferų įsileidimas į intymią kūrybinę sferą palietė visą menininko pasaulėvaizdį ir nulėmė kūrybinius sprendimus. A. Švėgžda – žmonos rūpesčio dėka sunkiai sirgdamas gavo šansą inkstų transplantacijos operacijai Rytų Berlyne. Moteris, jos buvimo stygius ar viršijimas kankino ir sekino menininko kūrybines galias.

Menininkai siekė „perskaityti“ ir dailėje panaudoti moters jėgos paslaptį, tuo pat metu baimindamiesi jos nebesuvaldyti ir tam tikra prasme prarasti ne tik savastį, bet ir kūrinių autorystę.

 17:00-17:30

Nomeda Barštienė (Vilniaus psichoanalitikų draugija)

Psichoanalitinis požiūris į kūrybiškumą.

D. Winnikotas yra pasakęs, kad vaikų žaidimai yra besitęsiantis kūrybingumo ir gyvybingumo įrodymas. Žaisti gali tie vaikai, kurie suvokia santykį tarp vidinės realybės ir išorinės realybės. Žaidimai suaugusiojo gyvenime virsta su realybe susijusiu kūrybingumu. Šis pranešimas yra apie kūrybingumą, žaismingumą, apie meninę kūrybą bei kūrybą kasdieniniame žmogaus gyvenime. Apie psichoanalitikų mėginimą suprasti vaizdines bei garsines meninės išraiškos priemones. Apie žmogaus fantazijas ir simbolių formavimąsi, o taip pat apie destruktyvųjį kūrybos komponentą.

Antroje pranešimo dalyje, teorinius pastebėjimus susiesiu su keletu gyvenimo įvykių iš M.K.Čiurlionio biografijos.

Vakaro sesija: „Menininkės  žodis“

 17:30-18:00

Marta Vosyliūtė

 AŠ GALIU TAVE NUPIEŠTI

Marta Vosyliūtė  pristato savo meno pasaulį – darbus atliktus skirtingomis technikomis ir skrodžia įvairiais pjūviais Lietuvos meno istoriją, miesto erdvę, drąsiai replikuoja legitimuotiems autoriams savo žaismingais darbais. Svarbiausia čia – azartiškas žiūrėjimas. Tekstas sąmoningai trūkinėja į atskiras dalis, nes noro papasakoti – daug, galimybė pristatyti savo kūrinius – unikali. Turėdama scenografės išsilavinimą, o tai neatsiejama nuo tekstų, vaizdų skaitymo ir analizės, autorė ir šį tekstą įtraukia savo išraiškoms praplėsti, kartais šnekučiuodamasi, kartais rikteldama apie tai, ką mato iš savo varpinės, kartais pasimėgaudama poezija. Vykstantis skonių, o ne informacijos karas yra žiaurus, bet labai įspūdingas.

 18:00-18:30

Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė (VDA)

 TYLUSIS FEMINIZMAS

Pranešimas apie moteriškos kūrybos specifiką keramikoje ir savo darbuose. Jei menotyroje būtų tokia sąvoka kaip tylusis feminizmas, tai savo darbus norėčiau priskirti būtent tokiai sričiai.(…) Juk kas paneigs, kad vadinamieji taikomieji menai ne tik pas mus, bet ir visame bent jau europietiškų tradicijų pasaulyje vis dar tebekovoja už garbingą vietą šalia grynųjų menų, tuo tarpu hierarchinis dalinimas tarp meno ir amato tarnauja moterų kūrybos nuvertinimui ir asocijuoja vyrus su menu, o moteris su amatu.

 18:30-19:00

Eglė Kuckaitė (VDA)

 NOMADINIS VAIZDINIMAS

Šiandien visą savo kūrybą arba būdą jai pagaminti galėčiau vadinti nomadiniu vaizdinimu. Kūrybos pradžia tilpo oforto technikos lauke. Kūriau įvairaus formato grafikos darbus. Vėliau dirbau su minkštu laku, image on (riston), monotipija, litografija. Nuo plokščio popieriaus paviršiaus nuslydau ant sienų akcijų. Po to atradau objektą, instaliaciją, kitas medijas. Aliejinio dažo monotipijos užvedė ant gruntuotos drobės didesnių formatų. Jungiau tapymą ir monotipijos techniką. Atsirado tik tapymas. Koliažas ir tapymas. Šiuo metu studijuoju VDA tapybos magistratūroje. Filosofijos dr. A. Žukauskaitės vesto kurso metu ir remdamasi prancūzų filosofo Gilles’io  Deleuze’o knyga Francis Bacon. Jutimo logika rašiau apie tapybos darbų seriją „Atsiminimų kambarys“, kurios ligšiol niekur nerodžiau. Serijos bendraautorius Serž Denel. Tekstą pavadinau: „Nomadinis vaizdinimas. Gilles’io Deleuze’o jutimo logika“. Su šia pastanga radau rašomo darbo formą, kurioje bandžiau įvardyti mano kūrybinio judėjimo būdą. Tapybos paieškas toliau verbalizuoju magistro teoriniame darbe „Rūdžių spalva“.

 19:00-19:30

Jurga Šarapova

 MITOLOGINIAI TĖVAI

Filmukas  „Mitologiniai tėvai“  ( 2010, 5-7min.)  buvo  sukurtas parodai, kaip aiškinamoji priemonė  vaizdų kalba. Scenarijus buvo toks – dėlioti  išmegztus zuikius  vieną po kito iki nuobodumo  taip, kaip visokios klišės vaikystėje kraunasi. Iš jų susidaro kažkokie  veidai… Ir lieka  pasąmonėje, „miške“. Tikslas:  nuteikti žiūrovą, kad jis  mitologinių tėvų sąvoką priimtų asociatyviai  „neprotingai“. Ir su užuojauta pasitiktų  nerealiai realias savo vidinio pasaulio pabaisas…