Beno Matijošaičio paroda „Burn-in“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Iki rugpjūčio 27 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“, I a. (Maironio g. 3, Vilnius) veikia Beno Matijošaičio paroda „Burn-in“ (liet. išdegimas).

Uždaroje, tamsioje laboratorijoje įkalinta ir kankinta varlė, ilgai ir beviltiškai žiūrėjo į ugnį, bet netrukus buvo nužudyta. Gyvybės nutraukimo aktas, suteikė galimybę panarstyti mirusio organizmo kūno sandarą. Narstant lavoną, nabagės varlės akių liekanose buvo atrastas paskutinis sąmoningas, aukos minutes ją kerėjusios liepsnos vaizdinio pėdsakas. Eksperimentiškai užfiksuotas, jis susiformavo prieš pat galutinį gyvasties būties tašką, tuomet, kai šviesai jautrūs baltymai susikaupė jos akių tinklainių receptoriuose, stiebeliuose, atsakinguose už regą prieblandoje ar tamsoje. Matyt, jei varlė dar būtų likus gyva, šis baltymas išnyktų jai iššokus į šviesą. Yranti medžiaga, šviesos stiprio prieaugio momentu sukeltų trumpą diskomfortą, kol varlės akys prisitaikytų prie pokyčio, tačiau gyvybę jai atėmus, lieka tik paskutiniai regėto vaizdo likučiai, baltymų konfigūracija, leidusi matyti švelniai raibuliuojančią šviesą, jos stokoje. Lyg pamiršus laibosios varlės būtį, buvo bandoma patikrinti atradimą – laboratorijoje įkalinus baltuosius triušius. Ėmėsi eksperimento vykdytojas, siekdamas sukurti patikimą fiksavimo būdą ir entuziastingai užtemdydamas kambarį prispaudė ir pririšo dar gyvybingus baltumus prie stalviršio, nusukdamas nuo savęs jų baimingą žvilgsnį į langą. Slėpdamasis prieblandoje, staiga nukirto jiems galvas, ištraukė akis, jas perpjovė, jų tinklaines chemiškai užfiksavo ir pažvelgė kas liko jose – pro langus sklindančios šviesos, į kurias jos apatiškai žvelgė, likučiai. Ir po ilgą laiką trukusių bandymų, nusprendė, kad procedūra neturėjo prasmės ar kažkokios praktinės naudos. Užsimerkusiose nuo mokslininko rankų baltuosiuose oboliuose, neišlieka nieko pakankamai tiksliai aiškaus.

– Parodos kuratorius Linas Bliškevičius

Fotografijos: Rusnė Šimulynaitė