Baigiamuosiuose studentų darbuose – keramikoje ryškėjančios nuotraukos, geopolitinis nerimas, valgymo sutrikimai ir animacija virtusios tetos istorijos

Vilniaus dailės akademijoje – įtemptas laikas. Gegužės naktys ir dienos čia skirtos kūrybai ir darbams, kurie įprasmins visus studijų metus – birželio pirmosiomis dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose atidaroma trečioji akademijos studentų baigiamųjų darbų paroda, atversianti Lietuvos, o ir pasaulio kūrybos laukui naujus vardus.

VDA baigiamųjų darbų paroda supažindina su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, restauratorių, architektų ir menotyrininkų karta, jų inovatyviomis idėjomis ir kūrybiniais sprendimais. Vilniaus dailės akademijos, o ir kitose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Telšių erdvėse bei galerijose bus eksponuojama daugiau nei 400 kūrybinių projektų.

Baigiamųjų darbų paroda vyks birželio 3–14 dienomis. Bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga, muziejais, bibliotekomis, bažnyčiomis, kultūros kompleksais, galerijomis, studentų darbus bus galima pamatyti ir pamėgtose, ir itin netikėtose erdvėse.

Džiaugtis klaidomis

Animacijos bakalauras Juozas Žutautas sako visada buvęs itin motyvuotas kurti judantį vaizdą ir įsivaizduotus pasaulius. Šiandien jis sako esantis šimtu procentu tikras, kad pasirinko tą studijų kryptį, kurioje ir norėtų likti. „Mėgstu savo darbą, o kad noriu studijuoti animaciją, žinojau dar besimokydamas M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Stebėdamas animacijas ir filmus, galvojau, kad aš taip pat kitiems galiu papasakoti istoriją, parodyti ką nors savito“, – sako studijas baigiantis Juozas.

Jis dėkingas darbo vadovui Artūrui Bukauskui už tai, kad studijų metais išmoko bene svarbiausią gyvenimo pamoką – reikia džiaugtis klaidomis. „Kažkas ne taip, jei viskas klojasi“, – sako.

Baigiamojoje parodoje studijų metus akademijoje jis pristatys darbu „Varpai skamba arti“. Kūrinys pasakoja apie merginą vardu Marija ir jos jausmus bei prisiminimus, kurie merginos nepalieka po tardymo sesijos.

Kūrėjas pasakoja, kad tema gimė tetai Marytei bepasakojant savo istoriją ir išgyvenimus per partizanų kovas. „Tetai – 96-eri, jos pasakojimas buvo ne tik labai kryptingas, bet ir jausmingas, tobulai tinkantis siurrealistiniam pasakojimui. Aš pats tuo metu kaip tik pradėjau savanoriauti Lietuvos kariuomenėje, taigi, tetos kova man pasirodė neįtikėtinai artima. Kovą kiekvienas išgyvename, manau, tai vienas iš visa siejančių gyvenimo elementų“, – sako J. Žutautas, savo ateitį matantis itin šviesiai – šiandien kaip niekada anksčiau menininkai turi galimybę dalintis idėjomis, įkvėpti vieni kitus ir visuomenę.

„Meno siela negali mirti, o kuriantis žmogus negali nekurti. Ir visai nesvarbu, kokiose aplinkybėse jis atsiduria“, – sako Vilniaus dailės akademijos absolventas.

Fotografija – molyje

Ir mokytojai mokykloje, o ir pati Gertrūda Danisevičiūtė nujautė, kad laukia kūrybos kelias. „Visi sąsiuviniai būdavo prikeverzoti abstrakcijų, jos įsipainiodavo tarp matematikos lygčių bei istorijos datų“, – šypsosi keramikos studijas Vilniaus dailės akademijoje bebaigianti mergina.  

Nors ir mėgusi marginti paraštes, ji sako tiksliai nežinojusi, kurią meno kryptį rinktis, tad, baigusi mokyklą, davė sau laiko apsispręsti. Tuo metu akiratyje pasipainiojo vienerių metų keramikos studijos, vykusios profesinėje mokykloje. Pamaniusi, kad būtų įdomu prisiliesti prie dar nečiupinėtos medžiagos, ji studijas baigė, o jos paskatino tęsti molio minkymą VDA.

Gertrūda prisipažįsta pagalvodavusi apie grafikos, tapybos ar fotografijos studijas, jos smalsumą žadina daug meno krypčių. Tačiau galiausiai supratusi, kad grafika, tapyba ar fotografija iš tikro gali atsirasti molyje, jo formose. Būtent toks keramikos lankstumas, universalumas, draugiškumas kitoms medžiagoms bei dermė su kūrėjo fantazijomis ją žavi.

„Dažnai pasidžiaugiu, kad pasirinkau būtent šias studijas, nes čia netikėtai atradau artimą keramikos ir analoginės fotografijos jungtį“, – sako kūrėja.

Savo baigiamajame darbe ,,Illud tempus“ menininkė kalba apie praėjusį, bet vis dar paraleliai egzistuojantį, sakralumo įgavusį laiką, patirtą pirmajame vaikystės bute Žirmūnuose. „Tame laike, tuose namuose aš pirmą kartą susidūriau su vaizdo ir keramikos jungtimi – tai buvo puodelis, į kurįįpylus karšto vandens, sureaguodavo termochrominis rašalas ir paviršiuje iš tuštumos išnirdavo tėčio daryta juostinė nuotrauka. Šis (ne)paprastas buitinis objektas tapo pagrindine ,,Illud tempus“ inspiracija, kuri ne tik įdiegė lyg programą norą prisiliesti prie įvairių molio įvaizdinimo technikų, bet ir skatino patyrinėti su puodeliu susijusius pirmųjų namų prisiminimus – juos įtvirtinti molinio buto plano sienose bei pakabinamų plokštelių instaliacijoje. Momentų perkėlimui pasitelkiau cianotipijos, dekolių, litografijos technikas; esu taip pat atlikusi ir išsiryškinusi kelis autoportretus, išgautus per savadarbę keramikinę camera obscura“, – pasakoja G. Danisevičūtė.

Dizainas gali gydyti?

Produkto dizainą VDA studijavusi Morta Vileikytė iš akademijos bendruomenės sako išsinešanti ne tik daugybę mielų prisiminimų, bet ir dėstytojų pagarbą bei profesionalumą, kuris čia supa ir kolegas, ir studentus.

Baigusi dvylika klasių M. K. Čiurlionio menų mokyklos dailės skyriuje, M. Vileikytė sako jau žinojusi, kad kitas jos žingsnis bus – akadė. „Čia mokėsi mano mama, tėtis, vyresnioji sesuo“, – pasakoja ir priduria, kad nė neabejojusi, jog laukia labai įdomus naujas etapas.

Monika prisipažįsta iš pradžių nežinojusi, kurią studijų kryptį rinktis. Pirmiausia jėgas išbandė grafinio dizaino studijose, o po pusantrų metų nusprendė pereiti į produktų dizaino sritį. „Šiandien galiu pasakyti – tai buvo geriausias sprendimas. Vos įžengiau į Dizaino katedrą, iškart supratau, kad čia – tikrai mano vieta“, – prisimena. 

Kurdama baigiamąjį darbą, Monika rėmėsi asmenine patirtimi. Turėdama vieną iš valgymo sutrikimų, ji nusprendė nagrinėti šią temą ir išsiaiškinti, kaip dizainas gali prisidėti gydant šiuos sutrikimus. „Ar dizainas gali tapti pagalbiniu įrankiu, kuris padėtų sveikti nuo klastingos ligos?“ – atsakymo savo darbe ieškojo studentė.

Monika neabejoja, kad be galo plačiame kultūros pasaulyje menininkui nebelikę laiko ilgiems apmąstymams, metus trunkančioms kūrybinėms paieškoms, jis turi drąsiai veikti dabar. O taip pat nebijoti klaidų ar išsiskirti iš minios.

„Tačiau pati svarbiausia menininko savybė – būti nuoširdžiu, gerbti savo ir kitų laiką, kitaip tariant, išlaikyti profesionalų santykį“, – įsitikinusi dizainerė.

Architektūra ir geopolitika

Siekdamas architekto išsilavinimo Martynas Brazdžionis pirmiausia rinkosi meninį architektūros aspektą. „Tapti architektu buvo ir vis dar yra viena iš didžiausių mano svajonių, – prisipažįsta. – Tikslo siekti pradėjau nuo mažens, po pamokų lankydavau užsiėmimus dailės mokykloje, vėliau pradėjau mokytis Kauno dailės gimnazijoje. Meninius sugebėjimus tobulinau norėdamas pasirengti architektūros studijoms.

Martyno baigiamasis architektūros vientisųjų magistro studijų darbas – itin aktualus. Stebėdamas geopolitinę situaciją, magistrantas pasirinko nagrinėti civilinės saugos architektūrą ir jos integraciją į kasdienį gyvenimą. „Šis sektorius Lietuvoje – visiškai užmirštas, o pilnavertės civilinės saugos infrastruktūros mes tiesiog neturime“, – jis teigia.

Architektūrą M. Brazdžionis jau yra išmėginęs. „Darbas tik sustiprino mano architektūros pomėgį ir norą kurti, – sako. – Dirbdamas įgijau naujų žinių, susipažinau su daugybe šios srities profesionalų, kūrybą spinduliuojančių žmonių, supratau, kokį svarbų darbą jie atlieka“.

Architektas neabejoja, kad menininko reikšmė visuomenėje vis labiau auga, o kūrėjai šiandien neapsiriboja tik savo specialybe, jie dažnai įsitraukia į tarpdisciplininės kūrybos lauką, kuris pateikia vis naujų iššūkių. Kad juos išspręstų, menininkui būtinas ne tik kūrybiškumas, bet ir gebėjimas reaguoti į aktualijas bei socialinius, politinius ar kultūrinius pokyčius.

Baigiamuosius VDA studentų M. Brazdžionio, M. Vileikytės, J. Žutauto, G. Danisevičiūtės darbus bus galima pamatyti VDA Baigiamųjų darbų parodoje 2025, kuri bus atidaryta birželio 3 dieną Vilniuje. Vilniaus dailės akademijos, o ir kitose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Telšių erdvėse bei galerijose bus eksponuojama daugiau nei 400 kūrybinių projektų. Daugiau informacijos – https://vdagraduation.lt/#apie