Arvydo Umbraso vieno kūrinio paroda „The Hunt“ galerijoje „apiece“

2021 m. lapkričio 10 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Iki gruodžio 1 d. galerijoje „apiece“ veikia Arvydo Umbraso vieno kūrinio paroda „The Hunt“.

Menininko tyrimo atspirties tašku tapo „Kosminės medžioklės“ mitas, pasakojantis apie žmogaus persekiotą ir sužeistą gyvūną, kuris atsispyrė nuo žemės, pašoko į dangų ir pavirto Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynu.

Šis įvairiose kultūrose pasklidęs pasakojimas, priklausomai nuo laikotarpio ir/ar vietovės, kito ir atspindėjo priešistorės bendruomenių, o vėliau ir įvairių civilizacijų pasaulėjautą bei jas supančios gamtos savybes. Jau nuo vėlyvojo paleolito laikų (40 000 – 10 000 m. pr. m. e.) „Kosminė medžioklė“ nepertraukiamai klajojo po pasaulį drauge su žmonių migracijos srautais, o Didieji Grįžulo Ratai, kaip vienas iš žvaigždynų, vienijo ir tebevienija po Žemę išsibarsčiusius žmones.

Prancūzų archeologas ir statistikos mokslų atstovas Julienas d‘Huy‘us, kuris „Kosminės medžioklės“ mitą tyrinėjo pasitelkdamas filogenetikos principus (įskaitant evoliucinės biologijos kompiuterines programas) ir susiedamas biologijos bei mitologijos mokslus, priėjo išvados, kad mito ištakos siekia 15 000 m. pr. m. e. Mokslininkas žvaigždynų mitologiją matė kaip „žvilgsnį į mūsų protėvių mentalinę visatą“, kuri nuo pat pirmųjų kultūros ir technologijų vystymosi žingsnių buvo neatsiejama nuo naktinio dangaus skliauto.

Amerikiečių paleoantropologijos profesorius Erikas Trinkausas (Vašingtono universitetas, JAV), tyrinėdamas Eurazijos viduriniojo ir vėlyvojo paleolito žmonių kaulus, įrodė, kad maždaug prieš 26 000 metų (laikotarpiu, kai mitas, anot d‘Huy‘aus, ėmė cirkuliuoti po bendruomenes), žmogus pradėjo avėti atraminę avalynę, leidusią jam dar patogiau medžioti.

Visa tai menininką paskatino domėtis praktine šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens) medžioklės ir išgyvenimo realybe. Ranka pasiekiamos „krentančios žvaigždės“ – meteoritai – įkvepia ne tik svajoti, bet ir svarstyti apie visos gyvybės pradžią. Spėjama, kad intensyvaus prebiotinės Žemės bombardavimo metu būtent meteoritai savyje atskraidino reikiamas „statybines medžiagas“, kurios prisidėjo prie vis dar neįmintų nebiologinių cheminių procesų, iš kurių ir susiformavo biologija. Todėl meteoritas ar kiek didesnio mastelio dangaus kūnas asteroidas gali mus akimirksniu grąžinti į pirmykščio žmogaus realybę arba tapti dalimi platesnio kosminės medžioklės šuolio, kurį jau šiandien pradeda realizuoti korporacijų tarpplanetinės kolonizacijos ir kosminės industrijos plėtros planai. Kaip šie nauji parametrai paveiks mūsų sąmonės bei kūnų vystymąsi? Kokiai medžioklei ruošiamės, avėdami dizainerių, sporto inžinierių ir medikų ištobulintą „minkštąją“ sportinę avalynę?

Arvydas Umbrasas – Vilniuje gyvenantis menininkas, kurio skulptūriniai kūriniai nagrinėja kosminių kūnų ir jų poveikio žmonių vaizduotei temas.

Parodos kuratorės: Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė

Parodą galima apžiūrėti 24 val. / 7 d.

Daugiau apie apiece —> www.apiece.lt

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *