Audio žurnalas
. PDF
2025    04    17

Ar Nacionalinio stadiono Vilniuje duobė gali tapti paveldu? 

artnews.lt
M. Mankus. Fot. Jurgita Kunigiškytė

Gegužės 10–11 d. sostinėje kartą vyks atviros architektūros festivalis „Open House Vilnius“. Šių metų renginio tema – „Ateities paveldas“, kviečianti pažvelgti į šiandienos architektūrą kaip rytdienos istoriją. Festivalio organizatorių surengtoje diskusijoje, kurią moderavo architektas ir istorikas Matas Šiupšinskas, architektai Martynas Mankus ir Lukas Rekevičius kartu su Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architekte-ekologe Vaiva Maroziene ieškojo atsakymų, kas yra paveldas, ką galime įvardinti ateities paveldu ir ką paliksime ateities kartoms.

„Paprasčiausias paveldo apibrėžimas, kad tai yra kažkoks palikimas. Tas palikimas gali būti ir pozityvus, ir negatyvus. Kiekviena karta turi atrasti santykį su paveldu asmeniškai. Ir su tais objektais, kurie jau laikomi paveldu, ir tais, kuriuos jie patys priskirs paveldui“, – diskusijoje kalbėjo architektas M. Mankus. 

Ar ateities paveldu gali tapti Nacionalinio stadiono Vilniuje duobė? 

Diskusijos dalyviai kvieičia pamąstyti, kurie šiandienos ir ateities architektūros ir miesto urbanistikos projektai taps ateities paveldu – kokį palikimą kuriame ateities kartoms?

„Ateities paveldas yra tai, kas jau šiandien yra laikoma paveldu, nes ko gero tai, ką mes šiandien saugome, išsaugosime ir ateityje. Ateities paveldas taip pat yra tai, ko mes dabar dar nelaikome paveldu. Trečias dėmuo – tai, ką kuriame šiandien. Kuriant šiandien reikia galvoti, kokią istoriją tie daiktai pasakos po 50 metų“, – sakė architektas L. Rekevičius. 

Pasak jo, niekas juk nekėlė klausimo, ar aplinkoje dera bažnyčia, pilis, rūmai. Taip yra todėl, kad žmonės šiems pastatams per amžius davė mandatą būti aukštesniems, gražesniems už visus kitus, dominuoti aplinkoje. L. Rekevičiaus nuomone „naujosios bažnyčios“ yra tai, ką mes laikysime paveldu po 50 metų. 

„XX m. mes liudijame „naujų bažnyčių“ atsiradimą. Tai biblioteka, muziejus, koncertų rūmai, teatras – jiems duodame teisę dominuoti aplinkoje, nustelbti visus kitus. Ši sąvoka po truputį plečiasi. Pavyzdžiui, dangoraižis iš pradžių kelia labai daug pasipiktinimo, bet tuo pačiu yra tam tikra „bažnyčia“ atstovaujanti verslą, pinigų judėjimą, ekonomiką. Šie dalykai mums tampa artimi ir mes pastatui ar pastatų grupei atspindinčiai šį konkretų reiškinį leidžiame būti „naująja bažnyčia“ ir dominuoti aplinkoje“, – kalbėjo L. Rekevičius.

Jo nuomone, naujuoju paveldu galbūt taps Operos ir baleto teatras, o galbūt MO muziejus. Tuo tarpu, architektas M. Mankus svarstė, kad ateities paveldu gali būti ir daugiabučiai, ir netgi Nacionalinio stadiono duobė Vilniuje. 

„Ar daugiabučiai ateityje gali būti paveldu? Gal ir gali. Esu įsitikinęs, kad paveldo objektu taps Ignalinos atominė elektrinė. Nacionalinio stadiono duobė Vilniuje irgi gali tapti paveldu. Lietuva stengiasi tapti vienaragių šalimi, ar turime kokį nors kambarėlį, kur tie startuoliai prasidėjo? Ar „graffiti“ piešiniai ant sienų gali būti paveldas? Žinoma, gali“, – diskusijoje svarstė M. Mankus. 

L. Rekevičius. Fot. Jurgita Kunigiškytė

Žaliasis miesto paveldas 

Šiemet renginio metu duris atvers daugiau kaip 50 objektų, tarp kurių – 12 naujokų. Taip pat lauks pernai didelio susidomėjimo sulaukę susitikimai su miesto kūrėjais. Pirmą kartą festivalio programoje atsirado ir 4 žaliosios miesto erdvės – žalios zonos, kurios tampa vis svarbesne šiuolaikinės miesto architektūros dalimi. 

„Kraštovaizdis kaip ir architektūra yra planuojamas, apie jį galvojama, jis kuriamas lygiai taip pat skaitant ir gilinantis į istoriją, vietos identitetą, kontekstą bei visus kitus dalykus. Kai stovime prieš pastatą mes suvokiame koks tai stilius, amžius, netgi galime atspėti autorių iš jo braižo. Lygiai tas pats yra ir su kraštovaizdžio projektais – turime išmokti juos perskaityti. Labai džiaugiuosi, kad gamtiniai objektai šiemet yra įtraukti į „Open House Vilnius“ programą“, – sakė V. Marozienė. 

Vaiva Marozienė. Fot. Jurgita Kunigiškytė

Paklausta, ar gamta mieste yra paveldas, V. Marozienė sako, kad tai, kas sveika žmogui, neabejotinai yra vertybė, kurią reikia saugoti. 

„Žalios erdvės, kur tu gali atsipalaiduoti, įkvėpti, užuosti kažkokį kvapą, išgirsti kažkokį garsą, mus pakrauna emociškai. Sveiką miestą formuojame ne tik architektūros, bet ir kraštovaizdžio prasme, sukuriame bendrą visumą, kuri yra kokybiška, sveika žmogui. Turbūt tai ir yra vertybė, kurią reikia saugoti“, – kalbėjo ekologė.

Gegužės 10–11 d. vyksiančio atviros architektūros festivalio metu lankytojai turės galimybę susitikti su 12 miesto kūrėjų, patirti architektūrą per skirtingas menines veiklas ir performansus, rinktis ekskursijas daugiau kaip 50 objektų. Ekskursijas renginyje veda gidai-savanoriai, kurie yra neatsiejama renginio sėkmės dalis. Šiais metais renginyje talkins beveik 500 savanorių.

Ekskursijos vyks lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis. Visos ekskursijos nemokamos, į jas patekti bus galima gyvos eilės principu.

Atviros architektūros festivalį organizuoja Architektūros fondas. „Open House Vilnius“ priklauso „Open House Worldwide“ tinklui, jungiančiam daugiau kaip 50 pasaulio miestų. Festivalis taip pat yra dalis „Open House Europe“ bendradarbiavimo projekto, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos kultūros institutas. Festivalį iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.