Apie meną ir žaidimą, tikslus, uždavinius ir iššūkius. Pokalbis su KKKC direktoriumi Liudu Andrikiu

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (toliau ‒ KKKC) – Klaipėdos senamiestyje įsikūrusi biudžetinė kultūrinė įstaiga, vystanti parodinę ir edukacinę veiklas, meno rezidentūrą ir kuruojanti lietuvių auditorijai skirtą kultūros tinklalapį. Apie įstaigos naujienas, procesus, iššūkius kalbamės su neseniai išrinktu Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro vadovu Liudu Andrikiu.

Liudai, prieš tapdamas KKKC direktoriumi, siekėte politinės karjeros, vadovavote Klaipėdos priklausomybių ligų centrui, rengiate Mados savaitę ‒ Fashion Week Klaipėda. Kas paskatino keisti veiklos sritį?

Esu baigęs viešo administravimo studijas, karjera viešajame sektoriuje ‒ tęstinumas. Viskas susiję, veikiu kryptingai. Pradėjau nuo specialisto darbo Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, beveik septynerius metus vadovavau Klaipėdos priklausomybės ligų centrui. Įgyvendinęs priskirtus organizacijos reorganizavimo darbus, trejus metus buvau kūrybinėse atostogose. Kūrybinė veikla visada buvo šalia. Esu Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos narys, su asociacija įgyvendinome nemažai projektų, vystėme galerijos ir lofto veiklą, organizavome įvairius seminarus, mokymus, dirbtuves, kūrybines vaikų vasaros stovyklas. Didžiausias projektas – „Mados savaitė Klaipėdoje“ – išaugo iš vienos dienos renginio į savaitės renginių ciklą, šiemet bus dešimtasis „Mados festivalis Klaipėdoje“.

Politika buvo studijų dalis, patikėjau piliečių dalyvavimo įtaka. Supratau, kad pokyčius galima įgyvendinti priklausant politinei partijai. Prisidėjau steigiant vieną iš politinių jėgų. Esu kūrybingas asmuo, man artima fluxus judėjimo filosofija, traktuojanti meną kaip pokštą ir žaidimą. Išsprendžiau kalambūrą: menas yra žaidimas, politika yra menas, vadinasi, politika yra žaidimas. Kandidatavimai, rinkimai buvo tarsi performansai. Jei būčiau siekęs politinės karjeros kaip kiti mano bendražygiai, būčiau kitame poste. Aš daugiau tyrinėtojas, eksperimentuotojas.

Paprastai, pasikeitus vadovaujamai pozicijai organizacijoje, automatiškai laukiama pasikeitimų, pavyzdžiui, pradedant simboliniais gestais: biuro ar vizualinio identiteto keitimo. Ar kas nors panašaus yra Jūsų planuose?

Pirmaisiais mėnesiais rinkau informaciją, susipažinau su komanda, aplinka, procesais. Pokyčiai vyksta natūraliai. Mano tikslas ‒ atliepti šiuolaikinius poreikius, vystau, brandinu komunikacijų centro idėją, viziją ir tikiuosi, jog įgyvendinsime. Norėčiau įrengti audio ir video tinklalaidžių studiją, sudaryti galimybes miestiečiams ir svečiams įrašinėti turinį, kas, manau, dabar yra „ant bangos“, svarbu kurti ir auginti informacinę visuomenę.

Atėjote į instituciją, kuri kaip ir turi susiformavusį identitetą žmonių galvose. Žmonės mano, kad žino, kas yra KKKC. Organizacija neabejotinai atlieka svarbų vaidmenį Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono kultūriniame gyvenime. Tai kas iš tiesų yra Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras?

Įdomi situacija. Peržiūrėjau lankytojų statistiką, tikriausiai tik apie 5 % miestiečių įvardintų, kas yra KKKC. Man atrodo, žinojimas ‒ per menkas. Turbūt vienas iš vadovavimo įstaigai tikslų ir būtų ‒ to žinojimo didinimas.

KKKC yra parodų rūmai, meno kiemas, tarptautinės rezidencijos, edukacinė veikla, tarpkultūrinė komunikacija ir kitos veiklos. Vis dėlto pirmoje vietoje yra vizualiųjų menų erdvė.

KKKC daug dėmesio skyrė komunikacijai, tarsi siekta atliepti įstaigos pavadinimą; kultūrinės informacijos sklaida ‒ kultūros portalas Kulturpolis.lt, tarptautinė rezidencija, parodos kaip priemonė priartinti skirtingas socialines grupes prie meno, edukacinės programos, naminių gyvūnų įtraukimas į kūrybinį procesą ir pan. Kokius organizacijos aspektus norėtumėte išryškinti ir toliau plėtoti ateityje? Kokią veiklos kryptį rinksitės? Ar pavadinimas vis dar atlieka savo funkciją, o gal planuojate keisti įstaigos pavadinimą?

Ne, pavadinimo keitimo neplanuoju. Klaipėdos miesto savivaldybė svarstė keisti įstaigos statusą į kultūros centrą. Šiuo metu vyksta teisės aktų peržiūrėjimas, iki rudens šis klausimas atidėtas. Jeigu taptumėme kultūros centru, pagal įstatymą pavadinime turėtų atsirasti žodžiai „kultūros centras“. Tada būtų „Kultūros centras Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras“ arba KCKKKC, arba „Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras kultūros centras“. Kita vertus, esamas pavadinimas ir steigimo tikslai suteikia laisvės veiklai ir idėjoms, man tai patinka.

Apskritai matau būtinumą plėtoti įstaigos tinklaveiką su kuratoriais, kūrėjais, megzti tinklus, bendrauti, kalbėtis apie aktualijas, įgyvendinti idėjas. Plečiu pažinčių ratą, atnaujinu senus ryšius. Mano tikslas ‒ kad centras būtų gyvas tiek vizualiųjų menų turiniu, tiek veikla bendruomenėje. Norėtųsi įvairesnių renginių, audiovizualinių programų, kad KKKC vyktų reguliarūs susitikimai, intelektualios diskusijos.

Norėčiau paklausti apie oficialųjį diskursą. KKKC steigėjas ‒ Klaipėdos miesto savivaldybė. Pagrindiniai įstaigų metų veiklos vertinimo kriterijai ‒ lankytojų skaičius, papildomų lėšų pritraukimas (gal aš ir klystu). Ar Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi organizacijai trumpalaikes ir ilgalaikes užduotis?

Taip, yra numatyti kiekybiniai rodikliai: parodų lankytojai, tarptautinės parodos, edukacinės veiklos, kultūrinių kompetencijų ugdymo programos. Viena iš Klaipėdos miesto savivaldybės KKKC priskirtų užduočių ‒ lyderystė Kultūros kvartalo vystyme Klaipėdos senamiestyje. Minėtame kultūros kvartale yra įsikūrusios kultūrinės ir kūrybinės įstaigos: Klaipėdos etnokultūros centras, Mažosios Lietuvos muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyrius, „Baroti“ galerija. Siekiama, kad biudžetinės įstaigos ir kitos organizacijos bei verslo sektorius sukurtų bendrą strategiją ir gyvą, patrauklų miestiečiams ir svečiams darinį. Kiti keliami uždaviniai susiję su Parodų rūmų turiniu, kad būtų patrauklios, pritraukiančios parodos ir viliojantys renginiai.

Ką reiškia patrauklios, pritraukiančios parodos?

Iš tiesų ką tai reiškia. Kiekviena paroda gali būti pritraukianti, pasitelkus viešuosius ryšius ir komunikacines priemones. Dažna situacija: jeigu negirdėjai ‒ nieko nevyksta, girdėjai ‒ kažkas vyksta, tada viskas gerai. Žinoma, svarbus kokybiškas turinys. Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas rengti parodas KKKC Parodų rūmuose kitais metais. Buriu kūrėjus ir kuratorius pokalbiui. Neabejotinai reikšmingas tarpinstitucinis bendravimas su kitomis įstaigomis, akademinėmis organizacijomis. Turiu planų, mezgu tinklus, kad juos realizuočiau. Būtina paminėti ir opų biudžetinių įstaigų klausimą ‒ mažas darbuotojų darbo užmokestis. Ieškau sprendimų, kaip pritraukti ir specialistus.

Klaipėda nuolat išgyvena „ten vyksta, o čia niekas nevyksta“ diskusijas. Kokį Jūs matote Klaipėdos, pajūrio regiono vizualiųjų menų lauką?

Apgaulinga mintis, kad jei nežinai ‒ nevyksta. Mano nuomone, vyksta paskutiniuoju metu gana daug įvairių procesų ir reiškinių. Aktyviai veikia Si:said galerija, atsidarė TEMA galerija ir dar viena privati galerija. Gausu VšĮ „Creators 76“ organizuojamų projektų. Kultūrinis gyvenimas išties verda. Klaipėdai trūksta vizualiųjų menų intelektualios diskusijos ir kritinio mąstymo lavinimo bendruomenėje, tada ir parodos būtų lankomos gausiau. Socializacija yra labai svarbu, bet paties intelektualinio branduolio, kuris galėtų plačiau vystyti idėjas, trūksta. Pavyzdžiui, ruošėmės Svajonės ir Pauliaus Stanikų parodos „Jūros / Les Mers“ atidarymui ir su kolegomis svarstėme, kurį menotyrininką galėtume pasikviesti atidarymui. Deja, Klaipėdoje nepavyko rasti. Matyt, vienas iš tikslų būtų ‒ pritraukti intelektualų. Norėtųsi kurti tokį turinį, kad trauktume kūrybinę bendruomenę iš kitų miestų ar tarptautinių institucijų. Matau galimybes telkti ir auginti kūrybinę mažumą.

 Ką artimiausiu metu bus galima aplankyti KKKC Parodų rūmuose?

Rugpjūčio 27-ąją pristatysime meno projektą „Šiuolaikinės grafikos erdvės“. Šio projekto tikslas – pritraukti naujas auditorijas į KKKC, formuojame turinį, kuris atlieptų jaunimo subkultūras. Projekte taip pat bus pristatomas ir NFT menas. NFT (ang. „A non-fungible token“, liet. „nepakeičiami žetonai“) ‒ skaitmeninis menas, veikiantis kaip sertifikatas. Kūrinys turi skaitmeninį parašą, ir tai tampa autorystės bei nuosavybės dokumentu. Jei kūrinys perparduodamas, technologija fiksuoja savininko pasikeitimą, o autorius automatiškai gauna komisinį. Dabar NFT yra „ant bangos“, kūrinių įsigijimo sumos įspūdingos. Džiaugiuosi, kad pažįstu Violetą Melnikovą, kuriančią NFT meną ir rekomendavusią daugiau sėkmingai NFT kuriančių ir parduodančių lietuvių menininkų. Taip pat vyks ir susitikimas su kūrėjais apie NFT. Projekte „Šiuolaikinės grafikos erdvės“bus pristatomos šiuolaikinės grafikos formos, o ekspozicinėse erdvėse bus rampa, kuria galės važinėtis riedlentininkai ir riedutininkai. Kviečiu apsilankyti.

Sėkmės darbuose ir dėkoju už pokalbį.