Alekso Andriuškevičiaus paroda „NERODYTI“ Jono Meko Vizualiųjų menų centre

Kovo 29 d. 18 val. Jono Meko Vizualiųjų menų centre (Malūnų g. 8, Vilnius) atidaroma Alekso Andriuškevičiaus kūrybos paroda „NERODYTI“.

Kaune gyvenantis ir kuriantis menininkas Aleksas Andriuškevičius (g. 1959) ‒ XX a. 9 dešimtmečio antros pusės, Sąjūdžio laikotarpio ir 10-jo dešimtmečio vienas iškiliausių Lietuvos avangardistų.

Andriuškevičius dar XX a. 9-jo dešimtmečio viduryje debiutavo kaip savitos fotorealistinės tapybos atstovas, tačiau tolimesnei kūrybos genezei įtakos turėjo pažintis su Robertu Antiniu, Česlovu Lukensku ir Gintaru Zinkevičiumi, paskatinusi pasukti į kolektyvinį akcionizmą. Nuo 1990 m. − Andriuškevičius grupės „Post Ars” narys. Taip pat, galima sakyti, kad Andriuškevičiaus yra vienas videoperformansų, apskritai konceptualaus meno pradininkų Lietuvoje.

Andriuškevičių visada domino garso, teksto, judesio, mintijimo etc. struktūros ir tai, kaip jas priversti funkcionuoti pagal vaizduojamojo meno, netgi konkrečiai pagal (video)konceptualizmo dėsnius. Žinoma, Andriuškevičiui performatyviuose videokūriniuose visada ypatingai svarbus buvo kasdienybės lygmuo, taip pat jame tarpstanti laiko dimensija ‒ „piešimas” erdvėlaikyje ir erdvėlaikiu, veiksmas, jo (pa)sklidimas laike ir erdvėje (taip pat ir videomedijoje). Taip pat paradokso semantika, procesuali prasmė, ar prasmė, sugeneruojama žiūrovo, jau post factum.

Parodoje „NERODYTI” pristatomi menininko kūriniai, jų ciklai, sukurti apytikriai 1989‒1992 m., dvidešimt su viršumi metų išgulėję dirbtuvėje, dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatsiradę parodose ar bent jau nežinomi Lietuvos žiūrovui. Tai konceptualūs piešiniai, objektai, iš senų VHS kasečių ištrauktų keletas akcijų, performansų.

Sujungdamas praeitį ir dabartį ‒ suformuodamas laiko kilpą ‒ Andriuškevičius tarsi debiutuoja vėl, „iš naujo” steigia ir teigia Lietuvoje konceptualųjį meną.

Parodos rengėjas: Jono Meko vizualiųjų menų centras

Partneris: Kultūros taryba