Agnės Jonkutės „Pagalvojau dar kartą apie tai“ Senamiesčio menininkų galerijoje/dirbtuvėje

2011 m. rugsėjo 18 d., Sekmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Rugsėjo 20 d., antradienį, 18 val.,„Senamiesčio menininkų galerijoje/dirbtuvėje“ (Totorių  22 – 4, Vilnius) atidaroma tapytojos Agnės Jonkutės  „Pagalvojau dar kartą apie tai“.

Agnės Jonkutės (g. 1974), vienos įdomiausių savo kartos tapytojų, tapybos darbų ciklas skirtas tuščioms erdvėms, vietoms. Vietoms, kur laikas tampa erdve ir vietoms, kur erdvė virsta sustojusiu laiku. Tapybos objektas – nykokas, dažnai gamyklos, tuščio muziejaus ar galerijos interjeras, kuri sukurta žmogaus ir žmogui, paprastai šiose erdvėse yra žmonių.

Anot menininkės, užtikus tokią erdvę be žmonių apima keistas tuštumos jausmas. „Paties žmogaus atvaizdo nebėra, bet vis gi žmogaus buvimas, tiksliau nuėjimas yra numanomas. Man įdomu žmogus, kaip stebėtojas, ir tuščios erdvės, šiuo atveju fiziškai neapkrautos ir išvalytos architektūrinės erdvės, santykis, kuomet nurimus informaciniam triukšmui stebėtojui atsiveria kasdienybėje „pasimetęs“ šviesos grožis.“

A. Jonkutei ypač įdomus šviesos kelias paviršiumi, jos pasirodymas bei išnykimas. Tapybos kalba tyrinėjama būsena, kuomet niekas nevyksta, yra tik stebėtojas ir gana nyki aplinka, jokios egzotikos, jokio šoko, jokių dekoracijų. Deklaruojama, jog šio sumanymo siekis – „užaštrinti“ žvilgsnį, pastabumą, pabudinti nuostabą be susijaudinimo, kuomet žiūrovui jau nebereikės kurti specialios aplinkos, jis pastebės „savaime suprantamus“ dalykus, tas būvis taps atpažįstamas, tarsi būtų sutinkamas senas pažįstamas, su juo praleidžiama šiek tiek laiko.

„Šio būvio, būsenos „nevienadieniškumą“ pasitvirtinau vėl atidarytame renovuotame Stedelijk muziejuje Amsterdame, kai pirkdama bilietą buvau perspėta, kad nepamatysiu muziejaus kolekcijų, o tik daug tuščių erdvių, specialiai šioms erdvėms kviestų menininkų kūrinių bei pačią muziejinę erdvę, kuri ir taps kultūriniu potyriu. Vėlgi, kaip ir pirmą kartą apsilankius šiame muziejuje, „gyvai“ pamatyti modernizmo ir postmodernizmo klasikai smogė, atverdami kūniškus potyrius. Įvykusioji Gadameriškoji atvertis paskatino domėtis stebėtojo patyrimu. Taip ir apsilankius po dešimties metų tame pačiame muziejuje „gavau palaiminimą“ toliau gilintis į Nieko, Tuštumos vaizdinio praktinį poveikį žmogui kaip sustojimo, pauzės būtinybę perkrovos pasaulyje“, – teigia menininkė.

Paroda veiks iki spalio 09 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *