Piešinių, tapybos ir grafikos paroda „Figura metaphisica” meno erdvėje „GODÒ galerija“

Sausio 6 d., penktadienį, 18.30 val., Vilniaus meno erdvėje „GODÒ galerija“ (Malūnų g. 6A, Vilnius) atidaroma grupinė autorių Arturo Aliuko, Robert Bluj, Pauliaus Juškos, Danieliaus Rusio, Skaistės Verdingytės, Ugnės Žilytės piešinių, tapybos ir grafikos paroda „Figura metaphisica”. Visus autorius vienija žmogaus figūros piešimas – momentinis bandymas čia ir dabar „sugauti“ žmogaus kūno kalbą, jo esybę.

Žmogaus figūros piešimas reikalauja žinių ir išmanymo, ilgų treniruočių, atsiribojimo nuo vulgarybės, tvirtų vertybinių pažiūrų ir tikėjimo. Visi parodos dalyviai yra šios veiklos – žmogaus figūros piešimo – palaikytojai, kurie yra, buvo ar gali būti piešimo mokytojais. Visi šie dailininkai ir yra piešimo katedra.

Ši formali veikla yra sena ir fundamentali tradicija – žmogaus figūros, kuria išreiškiama metafizinė tvarka, vaizdavimo tradicija. Atsiradus monumentaliajai dailei, atsirado ir didelio mastelio kūriniai viešosiose erdvėse, o žmogaus figūra buvo vaizduojami dievai ir herojai – žmogaus kūnas perteikdavo dievo atvaizdą.

Šiais sekuliarizacijos laikais, kai anapusybė neretai neigiama, nupiešta žmogaus figūra vienaip ar kitaip vis primena apie „amžiaus klausimus”, joje glūdi praeities dievų atspindžiai. Dailininkų profesinėje terminologijoje kartais vartojami tokie posakiai, kaip „heraklio poza“, „apolonas“, „venera” ir kt. Dailininkai net patys nenorėdami kažkokiu paslaptingu būdu susitinka su metafiziniu pasauliu.

„Piešimas iš natūros yra geriausias būdas palaikyti, plėtoti ir ugdyti meninės raiškos profesionalumą. Tai toks procesas, kuriame nėra už ko pasislėpti, o reikia čia ir dabar, pozavimo seanso metu, sugauti matomo vaizdo pavidalus, žmogaus figūros kontūrus ir formas. Nepaisant greičio, tai nėra vien rankų ir akių miklinimas, bet ir savitos meninio mąstymo pratybos, kurių apraiškos persikelia į ilgalaikius kompozicinius sumanymus“, – sako parodos autorius, tapytojas Paulius Juška.

Tapytojas Arturas Aliukas įsitikinęs, kad natūriniai žmogaus figūros piešiniai dailininkui – tai lyg simfoninio orkestro instrumentų garsai dirigentui. „Dirigentas kiekvieną orkestro dalyvį girdi atskirai, ir tuo pat metu girdi visuminį orkestro skambesį – viską! Ir tuo pat metu vadovauja gimstančiai muzikai. Piešiniai dailininkui, jei jis juos nupiešė, lieka visam laikui – jie neišsemiamas dailės „garsyno“ aruodas – jie amžiams apsigyvena pačiame dailininke, jų dėka atsiranda paveikslų vaizdai, ir jie kažkokiu stebuklingu būdu veikia viską, ką vaizduoja kūrėjas…” – sako parodos autorius, tapytojas Arturas Aliukas.

Parodos autorė, grafikė, tapytoja Ugnė Žilytė potraukį tikroviškam, „gyvam“ piešiniui jautė dar vaikystėje. „Kai buvau vaikas, dažnai sirgdavau. Tėvas tada iliustruodavo vaikiškas knygeles, – realistiškai, labai tikroviškai, kaip kad ir patinka vaikams. Manęs sergančios aplankyti atėjusi gydytoja susiruošė išrašyti receptą, o kad būtų patogiau – pasikišo šalia buvusią knygelę. Ir labai sutriko, kai kelissyk nesėkmingai mėgino sugriebti joje nupieštą sąvaržėlę…  Daiktai ir žmonės tėvo piešiniuose atrodydavo kaip gyvi! Man tai buvo pats didžiausias stebuklas, norėjau taip mokėti ir aš, – pasakoja menininkė. – Laikui bėgant mano kūriniuose – estampuose ir drobėse – vaizduojamas pasaulis praranda tikroviškumo įspūdį, bet aš vis dar jaučiu didžiulį malonumą, kai piešiu iš natūros. Ir džiaugiuosi kaip vaikas, kai man pavyksta nupiešti žmogų „kaip gyvą“. Piešimas iš natūros – ypatingą džiaugsmą keliantis kūrybinis procesas.“

Parodos autorius, tapytojas Danielius Rusys sako, kad paišymas iš natūros jam jau įgijo beveik apeiginį, ritualinį charakterį kaip krikščionybėje ar kitose religijose. „Ir kaip dailininkas formavausi apsuptas figūratyvinio meno, jusliškai mąstydamas per figuratyvą. Meno raiška –juslinis mąstymas per figuratyvą. Kai pavyksta nupaišyti ar nutapyti figūrą taip, kaip aš noriu, jaučiu pasitenkinimą savimi, kas mane ir įkvepia“, – pasakoja menininkas.

„Piešimas man yra visa ko pagrindas dailėje, – sako parodos autorė, tapytoja Skaistė Verdingytė. – Per piešimą galiu pajausti grožį, didingumą. Imanuelio Kanto žodžiais tariant, „grožis mus paruošia nesavanaudiškai mylėti kažką, net ir pačią gamtą; didingumas mus rengia vertinti ką nors pagarbiai, net ir tai, kas priešinasi mūsų pačių (nuovokiam) interesui.”

Tuo tarpu parodos autorius, tapytojas Robert Bluj sako, kad piešinys jo kūryboje – tai „minčių fiksacija ir paveikslo konstrukcija“.

Paroda vyks iki sausio 28 d.

Parodos lankymas nemokamas.

Galerijos darbo laikas: II-V 13:00-19:00, VI 12:00-18:00.

Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.

APIE AUTORIUS:

Arturas Aliukas 1979-1984 m. Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija) studijavo sieninę tapybą (freską-mozaiką). Nuo 1988 m. dalyvauja parodose, yra sukūręs sieninės tapybos interjeruose ir scenografijų teatro spektakliams. Nuo 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, priklauso monumentalistų sekcijai.

Robert Bluj 1992-1997 m. studijavo tapybą Varšuvos Dailės Akademijoje, kur įgijo meno magistro laipsnį. 2014 m. Varšuvos Dailės Akademijoje įgijo menų daktaro laipsnį, o 2020 m. – habilituoto daktaro laipsnį vaizduojamojo meno ir meno kūrinių restauravimo srityje. Nuo 2002 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Paulius Juška 1993-1997 m. Vilniaus dailės akademijoje, Vaizduojamųjų menų fakultete, Monumentaliosios tapybos katedroje, studijavo freskos mozaikos specialybę ir įgijo Menų bakalauro laipsnį. 1997-1999 m. Vilniaus dailės akademijoje, Vaizduojamųjų menų fakultete, Monumentaliosios tapybos katedroje, studijavo freskos mozaikos specialybę ir įgijo Menų magistro laipsnį. 2002-2005 m. tęsė studijas Vilniaus dailės akademijoje ir įgijo Menų licenziato laipsnį.

Danielius Rusys jaunystėje susidomėjo tapyba ir kitomis meninėmis raiškomis, Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos-mozaikos magistro studijas, o tapyti jį įkvėpė bohemiškų kavinių atmosfera. Gimtojoje Klaipėdoje intensyviai užsiėmė sienine tapyba. Lietuvos dailininkų sąjungos monumentalistų sekcijos narys.

Skaistė Verdingytė mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo ne dailės mokslus, baigė aukštąjį mokslą Estijoje. Dailės mokėsi Austrijoje, dirbo restauratore. Daugiausia patirties įgijo daug metų (nuo 2006 m.) lankydama LDS piešimo iš natūros studiją (Slaptoji Piešėjų Draugija). Lietuvos dailininkų sąjungos monumentalistų sekcijos narė.

Ugnė Žilytė 1997 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, grafikos specialybę. Vilniaus dailės akademijoje studijavo grafiką – estampą, 2004 m. įgijo menų magistro laipsnį. Dėsto akademinį piešimą ir grafiką Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 2015-2021 m. kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailininkė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2014 m. „Slaptųjų piešėjų draugijos“ narė.