Skelbiami trečiųjų Meno kritikos apdovanojimų laureatai

Baigiantis pavasariui vizualaus meno bendruomenė trečiąkart susibūrė į šventinę Meno kritikos apdovanojimų ceremoniją. Gegužės 29 d. Vilniuje buvo įvertintos geriausios praėjusių metų meno kritikos iniciatyvos – jų autorėms ir autoriams įteiktos piniginės premijos bei menininkės Mortos Jonynaitės sukurtos juostos. Taip pat įteikta MO muziejaus įsteigta Jaunos kritikos stipendija bei pirmą kartą įteikti neformalios vizualaus meno kritikos mokyklos „Krituliai“ baigimo diplomai.

Trečiųjų Meno kritikos apdovanojimų ceremoniją vedė kuratorė, menininkė, rašytoja, aktyvistė ir ankstesnių apdovanojimų laureatė Laima Kreivytė. Sveikindama susirinkusius vakaro svečius ir renginio transliacijos žiūrovus Kreivytė sakė: „Kritikuoti kritiką yra labai atsakinga užduotis, bet mes čia susirinkome ne tam. Susirinkome apdovanoti kritikus. Tai tiesiog paradoksalu. Nes iš principo kritikas turėtų atsiimti tik visokius į jį lekiančius kankorėžius ir pomidorus. Ir vis dėlto, štai jau treti metai, kai mes apdovanojame kritikus.“

Šiuolaikinio meno centro direktorius Valentinas Klimašauskas, ceremonijos pradžioje pasveikinęs susirinkusiuosius, pabrėžė renginio svarbą: „Tai, kad ši iniciatyva vyksta jau trečius metus, pirmiausia rodo, jog renginys yra labai reikalingas – ypač šiuolaikinio meno rašytojų ir kritikų cechui bei jų skaitytojams. Antra, nėra tiek daug renginių, kurie pagerbtų mūsų konkurencingą ir dažnai menkai atlyginamą kritikos lauką. Trečia, abu ankstesni renginiai ne tik supažindino su naujais talentais, pražiūrėtais tekstais, tačiau tapo ir dalijimosi, empatijos vakarais. Kritikos laukas dar niekada nebuvo toks kupinas šilumos.“

Meno kritikos apdovanojimus organizuoja kuratorių komanda – Virginija Januškevičiūtė, Edvardas Šumila, Justina Zubaitė, Danutė Gambickaitė ir Aušra Trakšelytė – atstovaujanti trims renginį inicijavusioms institucijoms: Šiuolaikinio meno centrui, LNDM Nacionalinei dailės galerijai ir šiuolaikinio meno skaitmeniniam žurnalui „Artnews.lt“. Šiemet laureatai buvo išrinkti iš 204 nominacijų, kurias šį pavasarį pateikė meno kritikos skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai. Komisiją sudarė: rašytoja Vaiva Grainytė, literatūrologas Saulius Vasiliauskas, ankstesnių metų Meno kritikos apdovanojimų laureatės meno kritikė Ieva Gražytė ir menotyrininkė Agnė Narušytė bei užpernai specialiuoju paminėjimu įvertintas kuratorius Audrius Pocius. 

„Džiaugiamės, kad šią salę užpildo ne tik meno kritikos lauko bendruomenė, bet ir mūsų apdovanojimų simboliai bei scenografija, sukurti talentingų menininkių. Scenografijos autorė – Viktorija Rybakova, o šių metų apdovanojimų simbolis – Mortos Jonynaitės sumanyta juosta, simbolizuojanti minties giją ir skirta būti arti kūno“, – sakė kuratorius E. Šumila. 

Laukiant apdovanojimų ir komisijai vertinant nominacijas, per pastaruosius mėnesius įvyko keli susiję renginiai: prancūzų meno kritiko, leidėjo, kuratoriaus François Pirono paskaita „Mokymosi procesas teisumo epochoje“ ir Niujorke gyvenančios rašytojos, redaktorės Lauren O’Neill-Butler paskaita „Klausytis ištempus ausis“.

Kuratoriai padėkojo projektą finansavusiai Lietuvos kultūros tarybai bei apdovanojimų partneriams – Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijai, Kultūros periodinių leidinių asociacijai, MO muziejui ir rėmėjams.  

Prieš paskelbiant šių metų laureatus, kalbą „Kaip aš ėjau į Meno kritikos apdovanojimus“ publikai perskaitė kuratorius ir rašytojas Raimundas Malašauskas. „Kai šiandien išlipau iš troleibuso ir pasukau link ŠMC, galvodamas, ką pasakysiu tokiame ypatingame renginyje, mąsčiau apie žodžius „dovana“, „apdovanojimai“. Dovana įsiūta į apdovanojimus kaip kažkas, ką skiriame vienas kitam. Ir turbūt jautriausia dovanos forma yra dėmesys. Skirti dėmesį vienas kito kūrybai ar mintims – visam tam, kas nesusiję su mumis“, – kalbą improvizacija papildė R. Malašauskas. Jo knyga „Suzon“, išleista anglų kalba ir apimanti daugiau nei 20 metų rašytus tekstus, šiemet nominuota „Ilgosios formos“ kategorijoje.

Apdovanojimų teikimas prasidėjo nuo „Trumposios formos“ kategorijos, kurią pristatė žiuri narė, menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji įteikė ir pirmąjį apdovanojimą – jis atiteko MARTYNAI RATNIK už tekstą „Nėra nieko labiau nepastebimo, nei monumentas“. Komisija darbą įvertino už solidarumo ir prasmės paieškas žiūrint judančius vaizdus įdomiais laikais. Priimdama apdovanojimą laureatė pasidalijo mintimi: „Mano tekstas baigiasi žodžiais: „prasmė – tai tikėjimo klausimas“. Rašiau jį galvodama apie kultūrą blogio akivaizdoje, būdama per sprindį nuo tapimo ateiste. Ateiste galiausiai netapau. Šį vakarą norėčiau palinkėti sau ir jums prarasti tikėjimą kultūra dar ir dar sykį, o tada vėl leistis jo ieškoti. Nes tik abejonės išlaisvina mus nuo beprasmybės.“

Antrasis apdovanojimas „Trumposios formos“ kategorijoje už tekstą „ŠMC ir Sapiegų rūmai: šviesių institucijų lūkestis ir saulės nuosėdos“ atiteko JOGINTEI BUČINSKAITEI. Apdovanojimą įteikė Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Laurynas Peluritis. Komisija šį tekstą iš kitų išskyrė už kritišką mišraus meno institucijų lydinio įvertinimą. 

Trečiasis „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimas, kurį įteikė menotyrininkė Lina Michelkevičė, atiteko SKAIDRAI TRILUPAITYTEI už tekstą „Tvano pėdsakais: priešistorinės katastrofos įvaizdinimas“, kuriame, pasak komisijos, apčiuopiamas postžmogiškos ateities scenarijus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sapne.

Šioje kategorijoje skirtas ir specialusis paminėjimas – jį paskelbė žiuri pirmininkė Ieva Gražytė. Įvertinta buvo pernykščių Meno kritikos apdovanojimų komisijos narė MONIKA KRIKŠTOPAITYTĖ už tekstą „Kodėl aš tokia laiminga? Po Meno kritikos apdovanojimų, po diskusijų, po susitikimų“. Komisija ją apdovanojo už meno kritikos vėliavnešystę ne tik šiame tekste, bet ir daugybę metų dirbant kultūros leidinio redaktore. „Kai nori pamatyti, kur dirba stiuardesė, eini į lėktuvą. Kai nori pamatyti galeristą, eini į galeriją. O kur yra meno kritikai? Dėl to šis renginys man labai svarbus. Ne todėl, kad gali kažką gauti – nors smagu būti įvertintam, pasidžiaugti už kitus, – bet todėl, kad gali pamatyti bendruomenę, kuri vienam vakarui tampa realia“, – sakė M. Krikštopaitytė.

Išdalijus „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimus buvo paskelbta MO muziejaus Jaunos kritikos stipendijos laimėtoja, išrinkta bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija ir Vytauto Didžiojo universitetu. MO muziejaus kuratorius Marius Armonas prieš įteikdamas stipendiją pasidalijo mintimi: „Gal tai mano įspūdis, bet šie metai meno kritikos laukui buvo įdomūs ir gyvybingi – jautėsi polifoniškumas, vieną reiškinį ar parodą lydėjo keli skirtingi tekstai, leidę susidaryti daugiabriaunį įspūdį.“ Šių metų Jaunos kritikos stipendija atiteko Vilniaus dailės akademijos studentei EMILIJAI LIPSKAI. 

Šiemet Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija kartu su LNDM Nacionaline dailės galerija (NDG) inicijavo ir įgyvendino neformalią vizualaus meno kritikos mokymų programą „Krituliai“. Mokymų mentorėmis buvo NDG renginių ir parodų kuratorė Goda Aksamitauskaitė ir kultūros žurnalistė, šiuolaikinio meno kritikė, AICA Lietuvos sekcijos narė Jogintė Bučinskaitė. Ceremonijos metu pirmosios laidos dalyviams – pradedantiesiems, bet (meno kritikos) tekstų rašymo patirties jau turintiems autoriams ir autorėms – buvo įteikti programos baigimo pažymėjimai. Juos Mildai Bangardavičiūtei, Rugilei Pranculytei, Elitai Užuotaitei-Jovaišienei, Marijonui Verbel, Agnei Balandžiūnaitei, Julijai Šilytei, Aistei Liukai Jonynaitei, Jovitai Ambrazaitytei, Rosanai Lukauskaitei, Paulinai Drėgvaitei, Vyteniui Bagdonui, ir Eglei Elenai Murauskaitei įteikė mokyklos mentorė Jogintė Bučinskaitė ir AICA Lietuvos sekcijos direktorius Jurijus Dobriakovas.

„Ilgosios formos“ kategoriją pristatė ir apdovanojimą įteikė komisijos narys Audrius Pocius. Pirmasis apdovanojimas atiteko EDGARUI GERASIMOVIČIUI ir VIRGINIJAI JANUŠKEVIČIŪTEI už parodos knygą „Užuovėja“. Komisija šį darbą įvertino už praeities palikimo apmąstymą, kuris neužveria durų ateičiai.

Antrąjį „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimą įteikė meno istorikė, profesorė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Prieš įteikdama apdovanojimą ji priminė, kokiais laikais gyvename: „Pastaruosius penkerius metus gyvename tokioje tikrovėje, kuri pranoksta bet kokią fantaziją. Negaliu nesureikšminti vertybinio ateizmo. Turiu omenyje, kad vertybių klausimas visada buvo diskusijų, konfliktų objektas. Laisvai mąstantis žmogus turbūt negali negalvoti apie vertybes – tai tik patvirtina, kad vertybės yra vertingos.“ Antrasis „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimas atiteko RAIMUNDUI MALAŠAUSKUI už knygą „Suzon“, kurią komisija įvertino už neblėstančio meno kūrinių maginio veiksnumo įrodymą. 

Priimdamas apdovanojimą iš A. Aleksandravičiūtės rankų R. Malašauskas pasidalijo prisiminimu: „Savo kalboje [skaitytoje anksčiau šioje ceremonijoje] minėjau labai specifinį momentą, kai jautiesi įstrigęs tam tikroje veikloje. Ta veikla buvo piešimas Vienožinskio dailės mokykloje. Pamenu vieną egzaminą, man atrodo, apie renesansą. Jūs [A. Aleksandravičiūtė] uždavėte man klausimą, ir aš supratau, kad neturiu atsakymo. Mes kurį laiką sėdėjome tyloje, ir jūs mane paleidote, kad grįžčiau kitą kartą. Man atrodo, tas kitas kartas dabar ir yra. Tai neįtikėtina.“ 

„Meninink(i)ų ir kuratorių tekstų“ kategoriją pristatė ir pirmąjį šios kategorijos apdovanojimą įteikė komisijos narė Vaiva Grainytė. Laureatėmis tapo AUKSĖ PETRULIENĖ ir VAIVA MIKELIONYTĖ už tekstus parodoje „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Komisija šį darbą įvertino už autorinį meistriškumą ir ironijos žaismę tyrimo medžiagą paverčiant interaktyvia refleksija bei parodos eksponatų įgalinimą tekstais. 

Antrasis apdovanojimas atiteko AISTEI KISARAUSKAITEI už tekstą „Tuščia lėkštė išėjusiems ant Kūčių stalo“. Komisija jį įvertino už egzistencinio išgyvenimo koncentraciją esė forma. Apdovanojimą įteikė menininkas Konstantinas Bogdanas. Dėkodama už įvertinimą autorė užmezgė dialogą su anksčiau išsakytomis M. Krikštopaitytės mintimis: „Krikštopaitytė minėjo, kad kritikai yra tarsi niekur, mūsų nesimato, neturime vietos, kur galėtume susirinkti, ir dėl to nematome, kaip žmonės priima mūsų tekstus, negirdime jų reakcijų, nežinome, ką jie juose įžvelgia. Todėl noriu padėkoti kultūrinės spaudos atstovams, kurie, perskaitę mano tekstus, pasako savo nuomonę – kur pavyko geriau, kur prasčiau. Taip pat dėkoju kolegoms, kurie laikas nuo laiko paskambina ir papasakoja savo įspūdžius, ką jie skaitė ir ką apie tai galvoja. Tai padeda tobulėti ir kilti aukščiau. Labai dėkoju visiems, ypač už kruopščias redakcijas.“ 

Trečiąjį kategorijos „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ apdovanojimą įteikė Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė. Apdovanojimas atiteko INESAI BRAŠIŠKEI, MARKUI GEFFRIAUD ir ANTANUI GERLIKUI už tekstų triptiką, sukurtą personalinei Gedimino G. Akstino parodai „prieš plaukiant“. Komisija šį darbą įvertino kaip polifonišką parodos tęsinį. Apdovanojimą atsiėmė A. Gerlikas. 

„Metų reiškinio“ kategorijoje renkamas tik vienas laureatas. Šį apdovanojimą šiemet patikėta įteikti komisijos nariui, literatūrologui Sauliui Vasiliauskui. „Esu šnipas iš literatūros lauko. Kai buvau pakviestas į komisiją, truputį bijojau, ar tas mano matymas, kas yra geras tekstas, kas yra gera kritika, sutaps su kolegų iš šio lauko. Bet iš turtingų diskusijų su kolegomis komisijoje supratau, kad geras tekstas, gera kritika peržengia žanro ribas, ir tai supratęs labai nudžiugau“, – kalbėjo S. Vasiliauskas.

Apdovanojimas skirtas DARIUI ŽIŪRAI už knygą „Diseris“, įvertintai už autentišką atminties (per)žiūrą, peržengiančią vieno žanro ribas. „Labiausiai noriu padėkoti visiems „Diserio“ skaitytojams, visiems, kurių dėka ši knyga pakilo į tokias svaiginančias aukštumas. Taip pat norėčiau asmeniškai padėkoti vienam asmeniui, kuris tiesiogiai prisidėjo prie mano disertacijos gynimo ir mano, kaip rašytojo, pirmųjų žingsnių. Tai – Agnė Narušytė, mano disertacijos vadovė“, – sakė D. Žiūra.

Renginio pabaigoje organizatoriai išreiškė viltį, kad Meno kritikos apdovanojimai vyks ir kitais metais, ir paragino skaitytojus, žiūrovus bei klausytojus kitąmet vėl aktyviai nominuoti įsiminusias kritikos iniciatyvas.

LAIMĖTOJŲ SĄRAŠAS:

KATEGORIJOJE „TRUMPOJI FORMA“

• JOGINTĖ BUČINSKAITĖ už tekstą „ŠMC ir Sapiegų rūmai: šviesių institucijų lūkestis ir saulės nuosėdos“ (Artnews.lt, 2024-07-16)
• MARTYNA RATNIK už tekstą „Nėra nieko labiau nepastebimo, nei monumentas“ (Artnews.lt, 2024-12-13)
• SKAIDRA TRILUPAITYTĖ už tekstą „Tvano pėdsakais: priešistorinės katastrofos įvaizdinimas“ (Acta Academiae Artium Vilnensis, 2024-10-09)

SPECIALUSIS PAMINĖJIMAS KATEGORIJOJE „TRUMPOJI FORMA“

• MONIKA KRIKŠTOPAITYTĖ už tekstą „Kodėl aš tokia laiminga? Po Meno kritikos apdovanojimų, po diskusijų, po susitikimų“ (7 meno dienos, 2024-06-07)

KATEGORIJOJE „ILGOJI FORMA“

• EDGARAS GERASIMOVIČIUS ir VIRGINIJA JANUŠKEVIČIŪTĖ už parodos knygą „Užuovėja“ (Šiuolaikinio meno centras, 2024)
• RAIMUNDAS MALAŠAUSKAS už knygą „Suzon“ (KW Institute for Contemporary Art, Berlin; KW Institute for Contemporary Art, Graz; Kunstverein, Amsterdam; Baltish Arts Magazine, Vilnius; Walther und Franz König, Köln, 2024)

KATEGORIJOJE „MENININK(I)Ų IR KURATORIŲ TEKSTAI“

• INESA BRAŠIŠKĖ, MARK GEFFRIAUD, ANTANAS GERLIKAS už tekstus personalinei Gedimino G. Akstino parodai „prieš plaukiant“ LDS meno erdvėje „Medūza“, 2024-10-31
• AISTĖ KISARAUSKAITĖ už tekstą „Tuščia lėkštė išėjusiems ant Kūčių stalo“ (7 meno dienos, 2024-12-20)
• AUKSĖ PETRULIENĖ, VAIVA MIKELIONYTĖ už tekstus parodoje „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2024

METŲ REIŠKINYS

• DARIUS ŽIŪRA už knygą „Diseris“. Kitos knygos, 2024