Monika Kalinauskaitė. V. P.

Tikiu, kad jūra

Nuplaus tavo vardą nuo šio raudonio

Ir amžiams sušers tai alkanai gelmių gyvybei

Ir jūrų arkliukai per miegus atrajos tavo likučius.

Tikiu, kad jūra

Palengva išėsdins tavo aukšto popierinio namo spynas

O tada prineš kėdę, įjungs radiją

Įsiklausyk

Vaikai ir futbolas

Ir daugiau niekada.

Tikiu jūra

Širdimi, tik pumpuojančia vandenį

Iš drėgnų druskingų akių ir išsausėjusių žaizdų

Į kapų kraterių dugną

Jūros kūnas, kantrus ir toks gyvybingas,

Šauks tavo nakties gilumon

Kol nebepajėgsi nė išrėkti to, ką matai.

Vertė Aistis Žekevičius