Lietuvos ir Prancūzijos dailininkų paroda „Žmogus ir Žuvis“ Kaune

Birželio 17 dieną M. K. Čiurlionio muziejuje / Kauno paveikslų galerijoje bus atidaroma grupinė Lietuvos ir Prancūzijos dailininkų paroda. Šia paroda bus pagerbtos lietuvių dailininko, kompozitoriaus ir tapytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) 110-osios mirties metinės. Taip pat – ši paroda palies jautrią šių dienų temą – atskirties ir buvimo kartu būtinybę. Pastarieji pandemijos metai buvo itin sudėtingi viso pasaulio žmonėms. Ypač – vizualaus meno kūrėjams, kurie, uždarius galerijas ir muziejus, kūrė izoliacijoje. Visų mūsų gyvenimai persikėlė į internetinę erdvę, kurioje ir mylėjome, ir pykomės. Išties, pastarieji metai labai aiškiai mums visiems atvėrė akis ir parodė, kokia brangi yra laisvė. Taip pat atvėrė visuomenės žaizdas – dažnai neapgalvotas žodis ar neadekvatus vaizdo pasidalinimas socialinėje medijoje gali sukelti audras bei žmonių supriešinimą.

Todėl, kurdami šią parodą visų pirma norėjome kalbėti apie šviesą, laisvę, išsivadavimą, apsivalymą ir atgimimą. Apie tai savo tapyba ir skulptūromis kalbės parodoje dalyvaujantys menininkai Thierry Dalat, David Daoud, Hélène Duclos, Manu Rich, Julien Allegre, Jean Pierre Ruel, Francisco Sepulveda, Rūta Jusionytė, Vilmantas Marcinkevičius, Vytenis Lingys, Adelė Liepa Kaunaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Miglė Kosinskaitė, Indra Marcinkevičienė, Martynas Gaubas ir Algimantas Šlapikas.

Kodėl parodai pasirinkome pavadinimą „Žmogus ir Žuvis”? Žuvies simbolika yra itin plačiai paplitusi ir reikšminga žmonijos istorijoje, apipinta mitais ir legendomis, bei turinti aibę skirtingų reikšmių. Žuvies simbolis plačiausiai naudojamas religijoje: tiek krikščionybėje, tiek pagonybėje. Tai – vienas seniausių krikščionybės simbolių, įkvėpęs didžiuosiu įvairių epochų pasaulio menininkus kūrybai. Sekant religinės simbolikos įtaką meno kūriniuose nuo pat ankstyvųjų piešinių, datuojamų II a. (pirmieji žuvies simbolio vaizdai Romos katakombose) iki moderniojo ir šiuolaikinio meno, suvokiame, koks galingas yra kultūros ir religijos ryšys, kaip stipriai šios dvi mūsų gyvenimo sritys yra susijusios tarpusavyje.

Parodos „Žmogus ir Žuvis” parodos dalyviai nėra išimtis – daugelis jų semiasi įkvėpimo būtent iš religijos, mitologijos ir legendų. Žuvis simbolizuoja vaisingumą, jausmus, kūrybiškumą, atgimimą, sėkmę, virsmą, sveikatą, gausą, ramybę, intelektą, laimę, jėgą, ištvermę, seksualumą ir šaltakraujiškumą. Jos susiejimas su vandens stichija reiškia gilesnį nesąmoningumo ar savęs suvokimą. Ši paroda yra apie Žmogų, kurį permąstome naudodamiesi simbolių kalba. Gretiname žuvį su žmogumi, kuris yra daugiabriaunis ir daugiasluoksnis (kaip ir žuvies simbolis), iš prigimties – visoks: ir išmintingas, ir kvailas, ir aistringas, ir pamaldus, ir geras, ir piktas bei nenuspėjamas.

Rengdami šią parodą rėmėmės prancūziško žodžio, kurio sąskambiai gali reikšti labai skirtingas prasmes, struktūra. Prancūzų kalboje dažnai diskutuojamas žodžių žaismas „poisson” (žuvis), „passion” (aistra) ir „poisons” (nuodai). Ši daugiabiriaunė sąskambių virtinė įvėlė menininkus į naujų idėjų apie meilę, aistrą, ir tą ploną ribą, skiriančią argumentuotą kritiką nuo pažeminimo, paiešką. Simbolinė žuvų prigimtis neatsiejama nuo vandens, o psichologijoje vanduo simbolizuoja nesąmoningumo gelmes. Jose plaukiančios žuvys – mūsų mintys, „gyva medžiaga iš asmenybės gelmių”.

“Žmogus ir Žuvis” tai grupinė Prancūzijos ir Lietuvos menininkų paroda, kurioje jie analizuoja atgimimo, atsinaujinimo, išsivalymo ir bendruomeniškumo temas. Pristatydami šią parodą, menininkai kviečia sutikti vasarą viltingai, tikėdamiesi džiaugsmingesnio kūrybos ir gyvenimo sezono po koronaviruso sustingdyto gyvenimo. Būtent apie tai – aistrą gyvenimui ir bendravimui savo darbuose kalba menininkai.

Parodos kurotariai: Julija Dailidėnaitė Palmeirao et Christian Noorbergen

Parodos rengėjas: Edvidas Žukas, Menų tiltas

Paroda veiks: 17.06.2021 – 17.10.2021

Parodos rėmėjai: Živilė ir Jonas Garbaravičiai / Meno Fondas; Open24/Crocs; Hilton Garden Inn Viešbutis.

Parodos partneris: Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus / Kauno paveikslų galerija