Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl parodų rengimo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Paskelbti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2024“ finalininkai
Lietuvos nacionalinis paviljonas: tarptautinis pripažinimas, tūkstančiai lankytojų ir tirpstantis katalogo tiražas
Devintoji paroda „JCDecaux premija“ ieško naujų vardų ir keliasi į istorinį pastatą
Ekspertė pataria: kaip apie lytiškumą kalbėtis meno muziejuje?
Mugė ART COMPENSA: 60 menininkų, 500 kūrinių, 3 dienos audringo meno gūsio
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Marijos Griniuk paroda „Nekūnas - dekonstruotos realybės vaizdai“ „Artifex“ galerijoje
artnews.lt
Nuo spalio 3 d. „Artifex“ galerijoje veikia menininkės Marijos Griniuk paroda “Nekūnas – dekonstruotos realybės vaizdai”, kurios turinys buvo kuriamas tiesiogiai galerijos erdvėje bendradarbiaujant su VDA Tekstilės meno ir dizaino katedros studentais. Menininkei svarbus performatyvus veiksmas bei interakcija tarp skirtingas patirtis turinčių menininkų. Kūrybinis bendradarbiavimas tarp menininkų, konkrečiai apibrėžtame laike ir erdvėje, turėtų paskatinti kūrybinius procesus, bei naujų kūrinių ar idėjų atsiradimą.
Marija Griniuk – multimedijų menininkė dirbanti su dalyvaujamaisiais projektais (participatory projects) ir NEKŪNO pasirodymais skirtingose interaktyviose erdvėse. Daugiau informacijos apie menininkę www.griniuk.nu
Parodos laikas: 2017.10. 03 – 15d.
Autorė apie Marija Griniuk apie projektą “Nekūnas – dekonstruotos realybės vaizdai”
“Kolaboratyvus darbas atliekamas galerijos erdvėje. Performatyvaus veiksmo dizainas skirtas interakcijai tarp menininkų su skirtingomis patirtimis. Interakcijai kaip kūrybinių procesų paskatinimui, interakcijai laiko atkarpoje su kūrybinių procesų produktais. Jie bus performatyvios situacijos dalimi bei apibrėš „instaliavimo” (t.y. darbo aktyvavimo) veiksmą ir pedagoginės kuratorystės (darbo ne kaip objekto, bet kaip diskusijos pagrindo) praktiką konkrečioje erdvėje konkrečiu laiku. Kiekvienas bendradarbiaujantis meninininkas ekspozicinėje erdvėje dekonstruoja esamą savo darbo konceptą ir kolaboratyviai sukuria NEKŪNĄ – dekonstruotos realybės vaizdą.”