Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl parodų rengimo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Paskelbti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2024“ finalininkai
Lietuvos nacionalinis paviljonas: tarptautinis pripažinimas, tūkstančiai lankytojų ir tirpstantis katalogo tiražas
Devintoji paroda „JCDecaux premija“ ieško naujų vardų ir keliasi į istorinį pastatą
Ekspertė pataria: kaip apie lytiškumą kalbėtis meno muziejuje?
Mugė ART COMPENSA: 60 menininkų, 500 kūrinių, 3 dienos audringo meno gūsio
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Fotoreportažas iš Dano Aleksos parodos „122 kab.“ galerijoje „Akademija“
artnews.lt
Kovo 30 d. galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44/2, Vilnius) duris atvėrė Dano Aleksos paroda „122 kab.“.
Keletas ankstesnių mano projektų glaudžiai susiję su erdvėmis, kuriose jie buvo įgyvendinti. „Iracionaliame veiksme“ perplaukiau Nerį prie Baltojo tilto, „Pusiausvyroje“ balansavau ant gimnastikos buomo savo namuose, galerijoje, prekybos centre, taip pat senamiesčio judrioje gatvėje. Minėtose akcijose analizavau savo santykį su tiriamu kontekstu. Tai ribų, nusakančių mano individualumą, paieška. Projekte „122 kab.“ erdvės sąvoka taip pat viena iš esminių, tačiau ją papildo dar ir laiko dėmuo. Projekto pavadinimas – tai numeris dailės klasės, esančios Vilniaus Tuskulėnų vidurinėje mokykloje, kurią baigiau 1989 metais. Tuomet ši mokykla vadinosi Vilniaus 31 vidurine, o gatvė, kurioje ji stovi ne Tuskulėnų, o Rapolo Čarno vardu. 122 kabinetas – vieta, kurioje įgavau pirmuosius dailės įgūdžius ir pirmą kartą pagalvojau apie galimybę ateityje tapti menininku.
Mintis, atkurti dailės pamoką savo pirmajame dailės kabinete, kirbėjo jau kurį laiką. Turėjau tikslą tai padaryti kiek įmanoma autentiškiau. Pravėręs duris, pamačiau nepakitusį klasės interjerą nuo 1989 metų. Ta pati medinės konstrukcijos pertvara patalpos gale, skirianti inventoriaus sandėliuką su dailės mokytojų poilsio zona nuo pagrindinės erdvės. Sienos jei dažytos, tai tikriausiai ta pačia spalva. Stalai, kėdės, molbertai, piešimo lentos su moksleivių keverzonėmis išlikę tie patys, kuriais naudojosi mano karta. 122 kabinetas tarsi užkonservuota laike erdvė, kurios autentiškumo dėka projekto dalyviai: mano dailės mokytoja ir atsiliepę į kvietimą klasiokai, galėjome trumpam peržengti laiko slenkstį į savo praeitį.
Šis projektas – bandymas priartėti prie savo individualumo ištakų. Antra vertus, šiuolaikinio meno kontekste visą tai, kas įvykę, vyksta ar nutiks aplink mus, ar su mumis, galima vertinti kaip nesiliaujamą kūrybos procesą, todėl ir autentiškiausia rekonstrukcija gali būti subjektyvios atminties ir vaizduotės sąveikoje atsiradusi praeities fikcija. Todėl pats tikriausias šio projekto elementas – pats kūrybos procesas, tai kas slypi anapus popieriaus lapo, tiek praeityje, tiek ir dabar.
Danas Aleksa
Paroda veiks iki balandžio 11 d.
Nuotraukos: Artnews.lt