Tomo Ivanausko personalinė paroda „Paminklų akimis“ MMC

Lapkričio 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. Modernaus meno centre (Literatų g. 8, Vilnius) atidaroma Tomo Ivanausko personalinė fotografijų paroda „Paminklų akimis“. Joje fotografas pristato per pastaruosius metus sukurtą penkiolikos peizažų seriją, kurioje dėmesys sutelkiamas į įvairiuose Lietuvos miestuose stovinčius paminklus, tiksliau – į tai, ką jie „mato“. Patys likdami už kadro, žinomoms, Lietuvos istorijai svarbioms asmenybėms pastatyti paminklai tampa konceptualia dominante, raginančia patyrinėti skulptūros erdvėje temą net keletu aspektų.

Paminklas – tai vizualinė istorijos įamžinimo ir jos interpretavimo forma, atspindinti konkrečios epochos ideologines, sociokultūrines idėjas bei vertes. Įvairiose Lietuvos vietovėse iškilę paminklai – tai tam tikros nacionalinės simbolių sistemos vietinininkai, kurių buvimas padeda formuoti, atpažinti ir įvertinti daugeliui bendrą kultūrinę atmintį. Stovėdami miestų aikštėse, skveruose ir „stebėdami“ aplinką, paminklai ją savotiškai „kontroliuoja“. Tačiau T. Ivanauskas, fiksuodamas paminklų „stebimą“ aplinką, nesiekia išryškinti „žvilgsnio kontrolės“ aspekto. Šio projekto meninė intencija artimesnė atminties sakralizacijos reiškiniui, kai tam tikri visuotinai svarbūs nacionaliniai ar kultūriniai ženklai yra minimi, lankomi, pagerbiami (Philippe’as Raynaud tai vadina „pilietine religija“). Neatsitiktinai menininkas skulptūrų žvilgsnio perspektyvą fotografuoja lankydamas paminklus juose įamžintų asmenybių gimimo dieną. Paminklų lankymas, tarsi tos asmenybės tebebūtų gyvos, rodo fotografo atsidavimą, pagarbą ir pilietiškumą. O mėginimas įsijausti į metų metus stovinčių svarbių, tačiau kartais nepastebimų paminklų vienatvę ir nuobodulį perteikia poetiškumo ir melancholijos nestokojantį fotografo požiūrį į paminklų temą.

Tomas Ivanauskas (g. 1978 m. Pakruojyje) – fotografas, kurio estetiniams principams artimiausia tradicinė, humanistinė Lietuvos fotografija. Greta parodoje pristatomo tęstinio projekto, skirto skulptūrų temai, menininkas įgyvendina ir kitus sumanymus. Tarsi ilgėdamasis nykstančios lietuviško kaimo kultūros, mažų miestelių gyvenimo ženklų ir fotografinio vaizdo įtaigumo, jis keliauja po miestelius fiksuodamas senų, nykstančių medinių bažnyčių vaizdus. Parodos autoriui nesvetima ir teatro fotografija.