Audio žurnalas
. PDF
2025    07    21

Laiko planavimo instrukcija (nuo 2016 m. iki dabar)

Indrė Liškauskaitė

Indrė Liškauskaitė – tarpdisciplininio meno kūrėja ir tyrėja, gyvenanti ir dirbanti Vilniuje. Be kitų savo kūrybinių praktikų, jau beveik dešimtmetį ji vysto asmeninę savaitinio laiko planavimo rutiną. Viskas prasidėjo nuo elementaraus žmogiško poreikio – suplanuoti darbus, studijas, menines veiklas ir buities užduotis artimiausiai savaitei. Ilgainiui ši rutina virto laiko archyvu ir minties išplėtimu – į ateitį ir į praeitį. Šie savaitės planeliai neretai tampa eksponatais menininkės parodose, pasirodo Liškauskaitės vedamose laiko planavimo dirbtuvėse ir nuolat pildo archyvą. Toliau pateiktos pastabos atskleidžia pačios menininkės įžvalgas apie sukurtą planavimo sistemą ir jos asmeninę prasmę.

– Kiekvieną pirmadienį, apie vidurdienį, atsisėdu prie darbo stalo ir ruošiu naują savaitės planelį.

– Paimu nedidelį, maždaug A5 formato, kreminės baltos arba melsvai baltos spalvos popieriaus lapą.

– Iš pradžių galvoju apie formas: stačiakampius, trikampius, įstrižaines, kalnus, debesis, akmenis, augalus primenančias figūras, abstrakčias formas, banguotas linijas. Piešiu intuityviai, pernelyg negalvodama – sekdama rankos judesį ir rašiklio paliekamą žymę popieriuje.

– Formoje išdėstau savaitės dienų raides, dažniausiai pagal laikrodžio rodyklę, pradedant raide P (pirmadienis), kurią dedu kažkur apačioje.

– P – A – T – K – P – Š – S

– Visada rašau lietuviškas raides, nes dažnai susimaišau su angliškomis savaitės dienų santrumpomis.

– Kiekvieną PATKPŠS raidę įrėminu mažame kvadratėlyje, apskritime ar kitoje geometrinėje figūroje.

– Tuomet pradedu galvoti apie artėjančią savaitę ir laukiančius darbus.

– Surašau viską, kas pirmiausia šauna į galvą.

– Visi susitikimai ar susitarimai, turintys konkrečią valandą, surašomi prie atitinkamos savaitės dienos raidės. Dėl laiko konkretumo dažniausiai pirmiausia į darbotvarkę patenka apmokami darbai.

– Po to galvoju apie savo kūrybinę veiklą ir savaitės tikslus.

Kūrybinė veikla gali apimti darbą su konkrečiu kūriniu, pavyzdžiui, piešiniu; taip pat pasiruošimą projektams ir parodoms, medžiagų paiešką, portfolio svetainės bei socialinių tinklų tvarkymą, CV ir biografijos atnaujinimą, paraiškų finansavimui rašymą ir kitus darbus.

– Kadangi kūrybinė veikla laiko atžvilgiu lankstesnė, jos vieta darbotvarkėje dažniausiai nėra susieta su konkrečia savaitės diena – veikiau ji plūduriuoja vidurinėje darbotvarkės erdvėje.

– Kūrybines užduotis dažnai išskaidau į mažesnius žingsnius, pavyzdžiui – paruošti popierių, pradėti piešinį, perkelti eskizo linijas ant drobės. Planuodama laiką, supratau, kad man yra lengviau įgyvendinti dideles užduotis, kurios yra numatytos mažesniais etapais, negu įrašytos į planelį abstrakčiai, pavyzdžiui, sukurti video kūrinį. 

– Kiekvienos užduoties dydis priklauso nuo to, kiek laiko ją užtrunka įvykdyti.

– Kiekvienos užduoties dydis taip pat priklauso nuo jos svarbos.

– Darbus, kurių nesinori imtis, dažnai nupiešiu didesnius – taip bandau save motyvuoti juos atlikti.

– Kartais planelyje yra užduočių, kurias praleidžiu savaitėmis. Tuomet kiekvieną savaitę tą pačią užduotį vis padidinu ir padidinu, kol galiausiai arba ją įvykdau, arba jos atsisakau.

– Kiekviena spalva žymi skirtingą savaitės dieną.

– Dienos raidę ir atliktas užduotis nuspalvinu ta pačia spalva.

– Neatliktos užduotys lieka nenuspalvintos.

– Dažniausiai stengiuosi derinti spalvas.

– Kartais savaitės viduryje atsisakau spalvų derinimo.

– Kartais naudoju man nepatinkančias spalvas, kad galėčiau „paslėpti“ tam tikrus dalykus.

– Kartais renkuosi atsitiktines spalvas, nes nenoriu rūpintis jų prasme.

– Beveik visi planeliai nuspalvinti aliejinėmis pastelėmis. Pilką pieštuką naudoju tada, kai noriu minimalistinio sprendimo arba kai keliauju ir neturiu pakankamai spalvų.

– Dažnai spalvų deriniai atkeliauja iš piešinių, su kuriais tuo metu dirbu.

– Kartais spalvų derinius įkvepia neseniai įsigytos pastelės.

– Kartais specialiai noriu išbandyti labai keistus spalvų derinius.

– Kartais man labai patinka praėjusios savaitės spalvų derinys, tad naudoju jį dar kartą – naujai savaitei, o paskui dar kartą.

– Kartais jau iš anksto turiu visos savaitės spalvų viziją, todėl atsidedu konkrečias pastelių spalvas iš savo rinkinio.

– Retai kada kelias dienas iš eilės naudoju tą pačią spalvą.

– Nuspalvinti formą, kai užduotis įvykdyta, yra tarsi apdovanojimas.

– Spalvinimas pavertė laiko planavimą žaismingu procesu.

– Šis žaismingumas padeda peržengti tam tikras ribas ir kelti naujus tikslus.

– Rašau tiek lietuviškai, tiek angliškai.

– Kalbos pasirinkimas priklauso nuo nuotaikos.

– Pirmus dvejus ar trejus laiko planavimo metus niekada negalvojau ir nesitikėjau, kad planeliai taps kūrybiniu projektu. Juos tiesiog laikiau savo darbo stalo stalčiuje, ir tik tuomet, kai jų prisikaupė didesnė krūva, ėmiau į juos žvelgti reflektuodama – matydama daugiau nei tik vizualiai patrauklius savaitinių užduočių sąrašus.

– Pirmus ketverius ar penkerius metus savo savaitinių planelių projektą vadinau „Kaip galiu būti produktyvesnė kaip menininkė?“. Vėliau pavadinimą pakeičiau į „Laiko planavimo instrukcija“. Pavadinimo pasikeitimas žymi pasikeitusį požiūrį į laiko planavimą: iš pradžių tai buvo tam tikras produktyvumo vaikymasis. Prisimenu vieną susitikimą su draugais, kai pagavau save mintyse vizualizuojančią neįvykdytas užduotis planelyje ir nuolat tikrinančią laikrodį. Nuo tada pradėjau į planą įtraukti daugiau laisvalaikio veiklų – susitikimus su draugais, pasivaikščiojimus miške ir pan. – suteikdama poilsiui tokią pačią svarbą kaip ir kitoms užduotims.

– Pirmuosius trejus ar ketverius laiko planavimo metus planelius daugiausia sudarė skirtingo dydžio stačiakampiai. Vėliau formos tapo gyvybingesnės ir abstraktesnės.

– Kai mano gyvenime atsirado šunys, planeliuose pradėjo atsispindėti ir bendros veiklos su jais.

– Įtraukiu treniruotes su šunimis, pastabas apie dresūrą, vikrumo (agility) pamokas, fizinio aktyvumo rutiną ir kitus dalykus. Šunų dresūros tikslai savaitės pradžioje apsvarstomi taip pat, kaip ir mano kūrybiniai tikslai.

– Kadangi man patinka eksperimentuoti su įvairiomis užrašų sistemomis, kartą pabandžiau sudaryti savaitės planelį savo šunims. Nepavyko.

– Turiu polinkį pamiršti tai, kas nėra įtraukta į planelį.

– Jaučiu, kad kažkas negerai, jei nesukuriu naujo savaitės planelio.

– Savaitės planelis yra mano smegenų ir atminties pratęsimas. Kartais man atrodo, kad esu praradusi gebėjimą suvokti laiką be planelio – kaip vizualinį įvykių, veiksmų, tikslų ir troškimų žemėlapį.

– Savaitės planelis yra tai, kuo noriu būti.

– Kartais būna gana neproduktyvių savaičių – be didesnių nuveiktų darbų ir be gausesnio planavimo. Tada pradedu didinti paprastų užduočių apimtį ir išskaidau jas į labai konkrečius smulkius veiksmus, pavyzdžiui, „parašyti šį sakinį“ (pastabos apie savaitės planelius).

– Kartais į savo rutiną įtraukiu daugiau lėto laiko momentų – pavyzdžiui, klausausi naujo Björk albumo ar kelias valandas būnu be ekranų.

– Kurdama planelius, niekada nenurodau tikslių datų.

– Archyvuodama planelius, juos skirstau pagal apytikrius sukūrimo metus.

– Kai kuriuos planelius galiu identifikuoti pagal pagrindines tuo metu vykusias veiklas – magistrantūros laikotarpis, Nidos meno kolonija, šunytės Delfinos laikotarpis, pirmosios vikrumo treniruotės su Delta, doktorantūros studijos, kelionės.

Reflektuodama savaitės planelius, supratau:

– Eskizuoju ne tiek daug, kiek norėčiau.

– Skaitau ne tiek daug, kiek norėčiau.

– Retai įvykdau viską šimtu procentų – o gal tiesiog planuoju per daug?

– Savaitės planelis man yra priemonė dirbti su savo tingumu.

– Planelis taip pat yra priemonė dirbti su savo produktyvumu.

– Nenoriu, kad planelis taptų būdu fiksuoti praeitį. Stengiuosi jį naudoti tik kaip įrankį ateičiai ir vengiu rašyti jau įvykdytas užduotis.

– Nesudarau planelio keliaudama arba jei artėjanti savaitė užpildyta monotoniška veikla, pavyzdžiui, kiekvieną dieną dirbant prie to paties projekto.

– Kartais atidėlioju planelio sudarymą, nes tiesiog tingiu imtis suplanuotų iššūkių ar darbų. Atidėlioju planavimą, kad nejausčiau spaudimo kažką daryti.

– Kartais visai gerai tiesiog nesirūpinti laiku. Tai juk tik savaitės planelis.