Meškų sezonas

Meškų populiacija Lietuvoje sparčiai auga, dėl to šie pasakiški laukiniai gyvūnai vis dažniau atklysta į žmonių gyvenvietes. Viena meškutė net keturias paras blaškėsi Vilniuje, sulaukdama visų tarnybų dėmesio. Nuo miesto šurmulio, informacinio pertekliaus ir nežinomybės pervargę gyvūnai gali būti kur kas agresyvesni, todėl neprognozuojami. Kultūros lauko žvėrys nėra kitokie – jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius keičiasi jų elgesys. 

Didėjantis kultūros lauko kritiškumas ir konkurencingumas tiesiogiai koreliuoja tarpusavyje ir ne visada, drįstu teigti, kad niekada nedidina sąmoningumo ar užgimusių naujų idėjų. Šias permainas ir jų raidą tiksliausiai apibūdina istorinio materializmo teorija, teigianti, kad socialiniai ir ekonominiai reiškiniai yra pagrindiniai žmogaus elgesio veiksniai. Ji teigia, kad būtent ekonomikos pokyčiai yra tai, kas skatina istorinę pažangą. Kitaip tariant, ne individai lemia egzistenciją savo autentiškomis, autonomiškomis idėjomis, o socioekonominės jėgos formuoja žmonių veiksmus, mintis ir sąmonę. 

Taigi, naujas idėjas kultūros lauke geriausiai padeda suprasti pasikeitusių ekonominių sąlygų analizė. Retrospektyviai tai daryti kur kas lengviau, tačiau besikeičiantis kultūros laukas ir jame užgimstančios naujos mados kaip superstruktūros dalys gali padėti atkreipti dėmesį į ekonomikos turbulenciją ar didesnių ekonomikos pokyčių pradžią. Materialistinė estetika – tai filosofinė kryptis, kurios svarbiausia idėja yra ta, kad estetinis patyrimas neatsiejamas nuo materialiosios tikrovės ir socialinių bei ekonominių sąlygų. Ši filosofijos kryptis nėra vieninga, ji apima įvairias teorijas ir požiūrius, tačiau neretai, remdamasi būtent anksčiau minėta istorinio materializmo teorija, analizuoja, kaip menas ir kultūra atspindi klasinę visuomenę.

Suintensyvėjusį žmonių pyktį ir nepasitenkinimą galima interpretuoti kaip galimai artėjančios recesijos indikatorių. O suaštrėjusią kultūros lauko retoriką – kaip pervargimą nuo retorikos pertekliaus, kuriame gyvenome dėl puikios ekonominės situacijos. Šį idėjų, terminų ir interpretacijų gausos sukeltą abejingumą praeityje esu įvardijusi žodžių infliacija. Kai superstruktūra ima drebėti, o kultūrinių madų, šiuo atveju – idėjinio abstraktumo – pamažu imame neįpirkti, susiklosčiusią nelaimingą ekonominę situaciją pamažu ima pateisinti naujos kultūros tendencijos.

Stebėti kultūrines išdaigas, iškrėstas ekonominių sąlygų, iš tiesų žvėriškai įdomu. Pavyzdžiu galėtų būti La Bubu 拉布布 – 15 eurų kainuojantys baugūs meškučiai, kabantys ant net 50000 eurų kainuojančių „Hermes“ ar kitų aukštosios mados namų rankinių, dramatiškai išpopuliarėjusių aukštos infliacijos periodu, kuris ką tik baigėsi. Dizainerių rankinės, ilgą laiką buvusios prabangos prekėmis, per praėjusius trejus metus skaičiavo rekordinius pardavimus ir tapo viso labo neadekvačiai brangia greitąja mada. O štai priežastis, kodėl šie nuvertėjusių pinigų pirkiniai pradėti puošti pigiais pakabukais, – primityvi. Kadangi įsigyti naują rankinę drastiškai sumažėję biudžetai nebeleidžia, džiaugsmo ekonomika siūlo įkandamesnius žaislus, virtusius šių metų panacėja. 

Nesu nei ekonomistė, nei ateities pranašautoja, tačiau galiu kūrybiškai paspekuliuoti, kokias naujas kultūros tendencijas į meno lauką atneš besikeičianti ekonominė realybė. Kultūros lauko finansavimui neaugant taip sparčiai kaip būtinosioms meno institucijų išlaidoms, tikėtina, kad taupoma bus naujos meninės produkcijos kaina. O neseniai priimtas sprendimas didinti PVM kultūros renginiams nuo 9% iki 12% tik paskatins naujų kuklumo madų įsigalėjimą ir galimai sumažins kultūros renginių prieinamumą bei pasiūlą. Sustabdžius „Creative Europe“ mobilumo programą, šalies meno eksportas mažės, o vietos rezidencijų ir festivalių programos sumažins užsienio svečių skaičių. Tačiau nekantriai lauksiu dažnesnio šiaurės šalių menininkų apsilankymo Lietuvoje bei Lietuvos menininkų rezidencijų šiaurėje.

Taigi, atrodo, kad pamažu artėjame prie meškų sezono, dar vadinamu „Bear market“. Šis žvėris ekonomikoje kildinamas iš posakio „pardavinėti meškos kailį prieš sugaunant mešką“. Tai finansų rinkos būklė, kai vertybinių popierių kainos ilgą laiką krenta arba tikimasi, kad jos kris. Šis terminas apibūdina ilgalaikį nuosmukį rinkoje, dažnai susijusį su pesimistišku investuotojų nusiteikimu ir silpna ekonomika. Ji sąlygoja silpną, menkiau finansuojamą kultūros lauką, retėjančius smulkius meno pardavimus ir mažesnį mokamų kultūros renginių lankytojų skaičių.

Tai, kad gamybinės jėgos sudaro gamybos būdą, kuris galiausiai tampa gyvenimo būdu – kultūros tendencijomis, kurių autonomiškumu patikime – neneigia psichinių ar dvasinių procesų realybės. Tačiau svarbu pastebėti idėjas, kylančias kaip materialinių sąlygų produktai ir atspindžiai. Kol kultūra kaip superstruktūros dalis mums kurį laiką siūlys kuklumo ir nuolankumo įvaizdžius, aš šį meškų sezoną norėčiau praleisti poetinėj gelmėj, nepasiduodama nusivylimui, kas absoliučiai nereiškia abejingumo vykstantiems ekonominiams ir politiniams procesams, o veikiau yra atkaklumas žvelgti per sutirštėjusius jų sluoksnius.