Įvyko atnaujinto Šiuolaikinio meno centro atidarymas su garso ir performanso renginių programa „Sugrįžimo dienos“

Po beveik trejus metus trukusių intensyvių atnaujinimo darbų Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) pastatas Vokiečių gatvėje nuo liepos 25 d. vėl atviras lankytojams. Pirmuosius svečius pasitiko pagrindinis garso ir performanso renginių programos „Sugrįžimo dienos“ veikėjas – architekto Vytauto Edmundo Čekanausko praeito amžiaus septintame dešimtmetyje suprojektuoti parodų rūmai. Iki rugpjūčio 4 d. lankytojai kviečiami patirti tuščias parodų erdves, kuriose skamba specialiai šiai progai garso menininko ir ilgamečio ŠMC naktinio budėtojo Antano Dombrovskij sukurtas garso kūrinys „Sienų atmintis“. Atnaujintą ŠMC foje interjerą kūrė architektai Audrius ir Marina Bučai, jame jau veikia ŠMC leidinių knygynas.

Pirmąją gyvų pasirodymų programos dieną, liepos 26 d., lankytojus prie pagrindinio įėjimo pasitiko menininko Artūro Railos 1998 m. performanso „Cancelled“ („Atšaukta“) nauja versija – „Approved“ („Patvirtinta“). Pradinis performansas „Cancelled“ („Atšaukta“) buvo skirtas 7-ajai Baltijos trienalei pavadinimu „Cool Places“. Tuo metu menininkas buvo sumanęs iš Šiaulių į ŠMC Fluxus kabinetą perkelti tuometinės Mindaugo Murzos vadovaujamos radikalių dešiniųjų pažiūrų partijos, Lietuvių nacionalsocialinės vienybės sąjungos, būstinę. Joje ketinta eksponuoti laikraščius, vėliavą ir kitą partijos atributiką. ŠMC šiam kūrinio formatui nepritarė ir jis nebuvo įgyvendintas, o lankytojus pasitiko plakatas su užrašu – „Cancelled“ bei pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ mušamųjų instrumentų ir šokėjų grupė. Šiemet lankytojus į atnaujintas pastato erdves maršo žingsniu palydėjo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ nariai, groję mušamaisiais, ir šokėjų grupė, o oficialiai suderintas pasirodymas dabar jau vadinosi „Approved“ („Patvirtinta“).

Pasibaigus pirmajam pasirodymui Didžiojoje salėje susirinkusią publiką pasveikino ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Stebėdamas į pastatą sugrįžusią ir erdves užpildžiusią didžiulią minią, K. Kuizinas prisipažino, kad jam sunku sutramdyti jaudulį: „Mes tikrai jūsų pasiilgome, mums trūko mūsų publikos ir, sprendžiant pagal gausų susirinkusiųjų būrį, šis jausmas abipusis.“

Sveikinimo kalboje ministras S. Kairys atkreipė dėmesį, kad: „Šiuolaikinio meno centras trejus metus neturėjo savo bazės, savo namų, su savo projektais glaudėsi ir vienur, ir kitur. Bet per tą laiką iš griuvėsių prikėlė nuostabius Sapiegų rūmus. Jie irgi tapo Šiuolaikinio meno centro namais. O šiandien atidarome šią puikią erdvę Vokiečių gatvėje, ir čia pirmiausia grįžtame į architektūros kūrinį, kuris mus skatina klaidžioti, atrasti, prisiminti.“

Vakarą tęsė italų menininko Michele Rizzo 2015 m. sukurto performanso „HIGHER“ adaptacija – „HIGHER xtn.“, sukurta „Stedelijk“ muziejaus Amsterdame užsakymu. Šiame kūrinyje naktiniai klubai tyrinėjami kaip šokėjų saviraiškos ir bendrystės erdvė. Remdamasis teoretikų Julios Kristevos, Boriso Groyso ir Mihaly Csikszentmihalyio įžvalgomis Rizzo svarsto, kaip šokis padeda rastis tėkmės, visumos ir transcendencijos būsenoms, kartu pripažindamas ryšį tarp šokio ir parareliginių praktikų. Autorius domisi katartinėmis ir transformuoti galinčiomis technomuzikos savybėmis, jos repetityvinių ritmų ypatybe laikinai nutrinti mūsų suvokiamas kūno ribas. „HIGHER xtn.“ taip pat atkreipia dėmesį į naktinių klubų kaip marginalizuotų grupių susibūrimo vietų svarbą ir į tai, kaip jie skatina viešą intymumą ir kuria aplinką, kurioje galima tyrinėti savo tapatybę. Šiame performanse šokėjai kvestionuoja savastį nuo kolektyvo skiriančią ribą. Pasikartojančiai choreografijai performuojant grupę į vientisą kūną, Lorenzo Senni sukurtas hipnotiškas elektroninės muzikos garso takelis intensyvėja kartu su šokėjų judesiais.

Kiti gyvų pasirodymų programos renginiai vyks rugpjūčio 3 d., šeštadienį, 12.30–21.00, ŠMC Kino salėje. Tai bus vienos dienos performatyvus simpoziumas „Choreographic Devices“ („Choreografijos priemonės“). Jį kuruoja Murat Adash, Ofri Cnaani, Edgar Schmitz, Sara Sassanelli. „Choreographic Devices“ – tai kasmetinis renginių ciklas, kuriame choreografija pasitelkiama kaip tarpdisciplininė tyrimų ir praktikų metodologija. Šiame įvairaus formato forume, suburiančiame skirtingų sričių kūrėjus, mąstoma apie choreografines kompozicijas ir sudėtingus bendros kūrybos metodus. Cikle „Choreographic Devices“ išbandoma, kaip kitaip būtų galima kurti medžiagų derinių, organizavimo formų ir bendrabūvio choreografiją. Šiais metais simpoziume dalyvauja Murat Adash, Eglė Budvytytė, „OMSK Social Club“, Ofri Cnaani, keyon gaskin, „Paveldo institutas“, Tarren Johnson, Agnė Jokšė, Michael Kitchin, Raimundas Malašauskas, Sara Sassanelli, Edgar Schmitz, SERAFINE1369, Esther Siddiquie, Himali Singh Soin, Eve Stainton, Vaida Stepanovaitė, „Protektorama toxica“. Detali programa pateikiama ŠMC interneto svetainėje www.cac.lt.

Visą „Sugrįžimo dienų“ laikotarpį ŠMC pastate skambanti Antano Dombrovskij „Sienų atmintis“ – tai beveik 40 minučių trukmės garso takelių kompiliacija, sudaryta iš parodų, instaliacijų, koncertų, performansų, interviu bei kitos garsinės medžiagos, skambėjusios ŠMC erdvėse per pastaruosius tris dešimtmečius. Kūrinyje atgimsta Kazio Varnelio, Shilpa Gupta, Artūro Railos, Sebastián Diaz Morales, Lino Rimšos, Vladimiro Tarasovo, Arthur Jafa, Arturo Bumšteino, Maxim Tyminko, Valdo Ozarinsko, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės, Liam Gillick, João Penalva, Jurgio Paškevičiaus, Monolake, Jurgio Mačiūno, Martin Creed bei Gedimino ir Nomedos Urbonų kūrinių garso takeliai ir garso projektai.