Žilinsko dailės galerijoje – litvakų dailininkų kūryba

Nuo sausio 31 d. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaune) pradės veikti „Lietuvos išeivijos dailės fondo“ ir „Lewben Art Foundation“ organizuojama paroda „Sveikas, Paryžiau! Litvakų dailininkų keliais“.

Parodoje pirmą kartą pristatoma „Lietuvos išeivijos dailės fonde“, „Lewben Art Foundation“ ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugoma litvakų, garsių École de Paris atstovų, kūryba.

Išsamiai litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatanti paroda žiūrovams suteiks unikalią galimybę pamatyti sukauptą didelę, net vienuolikos autorių, dailės kolekciją. Tarp jų – Maxo Bando (1900–1974), Emmanuelio Mané-Katzo (1894–1962), Pinchaus Krémègne (1890–1981), Michaelio Kikoïne (1892–1968), Jokūbo Mesenbliumo (Jacques Missene, 1894–1933), Ossipo Zadkine (1890–1967), Simono Glatzerio (1890–1945), Jacques Lipchitzo (1891–1937), Neemijos Arbit Blato (1908–1999), Theo Tobiasse‘o (1927-2012) ir vieno iškiliausių XX a. litvakų dailininko Marco Chagallo (1887–1985) kūriniai.

XX a. pr. kiekvienas dailininko karjerą pradedantis jaunuolis svajojo nuvykti į Paryžių, į meno Meką, kur kunkuliuoja meninis gyvenimas privačiose studijose ir mokyklose, salonuose ir parodų galerijose, kavinėse ir naktiniuose baruose, kur kiekvieną dieną gimsta nauja meno srovė. Ypač Paryžius viliojo litvakus – žydų jaunuolius iš vakarinių Rusijos imperijos gubernijų, vėliau – iš laisvosios Lietuvos.

Į Paryžių litvakai emigravo dvejomis bangomis. Pirmoji banga plūstelėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tada emigravo Marcas Chagallas (atvyko į Paryžių 1910) ir Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai: Jacques Lipchitzas (1909), Chaimas Soutine, Pinchus Krémègne ir Michaelis Kikoïne (1912), Emmanuelis Mané-Katzas (1913). Pasibaigus karui, jau iš laisvosios Lietuvos, Jokūbas Mesenbliumas (1924), Maxas Bandas (1924) ir Neemija Arbit Blatas (1926) papildė litvakų dailininkų bendruomenę Paryžiuje.

Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių unikalią jauseną ir pasaulėžiūrą. Žydiškoji štetlo kultūra ir savitas tautinio meno supratimas litvakų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Ši sintezė ir suformavo École de Paris – Paryžiaus mokyklos kryptį, kuri dar vadinama prancūziškuoju arba prancūziškuoju-žydiškuoju ekspresionizmu.

Parodoje eksponuojami kūriniai atspindi šių dailininkų individualumą bei prancūziškojo ekspresionizmo stilistinę įvairovę, vaizduoja išsvajotąjį Paryžių, jo gyventojus, interjero detales, pleneruose pamėgtas tapyti Prancūzijos ir kitų šalių vietoves.

Paroda veiks iki kovo 30 d.

Kuratoriai: dr. Vilma Gradinskaitė ir Inga Jonikienė
Organizatoriai: „Lietuvos išeivijos dailės fondas“ ir „Lewben Art Foundation“

Iliustracijoje: Maxas Bandas, „Knygų turgus Paryžiuje“, dr., al., 64×82 cm