• Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
  • Žinios
2024 07 11 Šalia „Kūrybingumo mokyklos“ mokytojų menininkų iš Lietuvos stoja ir užsienio interdisciplininio meno kūrėjai 2024 07 10 Vilniaus miesto pasakojimą papildys nauja vieša erdvė, kviesianti burtis aplink ugnį ir maistą. Urtės Karalaitės pokalbis su Kamile Krasauskaite, Petru Išora ir Ona Lozuraityte. 2024 07 08 Kultūros komplekse SODAS 2123 prasidedakūrybinės dirbtuvės – SAULĖS LABORATORIJA 2024 07 02 Menininkų kūryba jūsų namuose – LTMKS kviečia įsigyti riboto tiražo kūrinių reprodukcijų  2024 06 28 Šeimos santykiai Lietuvos menininkių darbuose: trijų kūrėjų žvilgsniai 2024 06 28 Londone ir Edinburge vykstančioje renginių serijoje – dėmesys Baltijos regiono queer istorijai 2024 06 26 Prasideda vasaros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia“: programoje – iš užmaršties sugrąžinti filmai 2024 06 25 VDA dėstytojų ir tekstilės studentų kūriniai bus pristatomi tarptautinėje tekstilės bienalėje FITE Prancūzijoje 2024 06 25 VDU Menų fakulteto dėstytojai – apie dirbtinio intelekto pavojus ir tarpdiscipliniškumo svarbą 2024 06 21 Naujas katalogas kviečia pažvelgti į Marijos Teresės Rožanskaitės kūrybą ir gyvenimą lyg pro rentgeno spinduliuotę 2024 06 21 Konkurso „Jaunojo dizainerio prizas 2024“ paraiškas vertins ekspertai iš užsienio 2024 06 21 MO muziejaus ir Britų tarybos projektas tautinių mažumų mokyklos moksleivius padrąsino kalbėti lietuviškai          
.
2023    02    21

2022 metai Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. O ką žada šie? Kelios gairės meno mylėtojams 2023 metams

artnews.lt

Įsibėgėjant 2023 metams, trumpam atsigręžiame į įspūdžių ir naujų iššūkių kupinus 2022-uosius Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (LNDM). Metų pradžioje viltasi grįžti prie įprastų kultūros vartojimo ir muziejų lankymo įpročių, tačiau nespėjus nė mirktelėti, Rusija įvykdė karinę agresiją Ukrainoje ir taip radosi naujų neįprastų iššūkių, kai muziejams teko užsiimti ne tik tradiciškai vykdoma muziejine veikla. Turėjome pasirūpinti ir Lietuvos kultūros artefaktų, vertingiausių meno kūrinių apsauga gresiančios agresijos atveju, ir pagalba Ukrainos muziejams, teikiant kūrinių apsaugai reikalingas priemones, priglaudžiant vertingus kūrinius iš Ukrainos muziejų, kuriuos žiūrovai galės išvysti šiemet net keliose LNDM rengiamose specialiose parodose.

Kaimynystėje vykstančio karo fone kultūra įgavo dar didesnę reikšmę. Kad intensyviai lankytos parodos, vyko edukacinė veikla, rodo ir statistika. Per praėjusius metus visuose LNDM padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir Juodkrantėje apsilankė daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Taip pat muziejus surengė daugiau parodų – jų buvo net 65, iš kurių 18 – tarptautinių, net 3 parodos eksponuotos užsienyje, o skaitmeninę erdvę papildė dar 5 virtualios parodos. 5 parodos organizuotos prisidedant prie paramos Ukrainai iniciatyvų. Su aktyviai rengtomis parodomis susiję ir muziejaus leidybinės veiklos pasiekimai – išleista net 12 naujų  leidinių, iš kurių 4 yra parodų katalogai, o muziejuje dirbantys menotyros specialistai parengė ir publikavo 22 mokslo ir daugiau kaip 30 meno populiarinamųjų straipsnių įvairiuose leidiniuose.

Lyginant su 2021 m., pernai pravesta beveik tris kartus daugiau edukacinių užsiėmimų. 3354-iuose užsiėmimuose buvo net 42752 dalyviai. O 878-iuose pasivaikščiojimuose ir ekskursijose parodose dalyvavo 13998 lankytojai. LNDM aktyviai bendradarbiauja su partneriais iš meno ir kitų sričių – parodos, edukacinės veiklos ir kiti muziejaus projektai įgyvendinti dirbant kartu su net 323 skirtingomis organizacijomis bei institucijomis. Žinoma, jokia statistika negali perteikti svarbiausio muziejinės veiklos kokybės vieneto – turinio. Turinys užtikrina meno patyrimo džiaugsmą tiek profesionalams, tiek plačiajai auditorijai, kurios aktyvus įsitraukimas patvirtina tai, ką vadiname Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus misijos šerdimi, – meno svarbą kiekvienam žmogui, kiekvienai šaliai.

Muziejaus rinkinius sudaro 258738 meno kūrinių vienetų, iš kurių vien per praėjusius metus įsigyti 1252. Labai svarbus įvykis – praėjusių metų pabaigoje pagaliau baigtas renovuoti Prano Gudyno restauravimo centras – pagrindinis aukštos kvalifikacijos restauravimo ir konservavimo  specialistų kompetencijų centras Lietuvoje. Į naujas patalpas persikėlę restauratoriai šiais metais žada ypatingų veiklų ir smalsiems meno mylėtojams – ekskursijų bei edukacinių užsiėmimų, kviečiančių susipažinti su restauravimo menu artimiau. Šiame daugeliui nepažįstamame ir egzotiškame profesiniame lauke tyliai ir užtikrintai vyksta kultūros artefaktų išsaugojimo ateities kartoms darbas. Vien per praėjusius metus Prano Gudyno centro specialistai konservavo 324 muziejaus eksponatus, restauravo 1108, taip pat talkino kitiems muziejams bei įstaigoms, restauruodami 766 jiems priklausančius eksponatus.

Kas laukia muziejų lankytojų 2023 metais?

Šių metų pagrindinis akcentas – turininga 700-ojo Vilniaus jubiliejaus parodų programa, lankytojus stebinsianti istoriniais pasakojimais ir šiuolaikinio meno aktualijų bei ryškiausių žvaigždžių parodomis. Miestą sveikins ir parodas bei edukacines programas organizuos visi Vilniuje esantys LNDM padaliniai – Nacionalinė dailės galerija, Vilniaus paveikslų galerija, Radvilų rūmų dailės muziejus, Vytauto Kasiulio dailės muziejus ir Taikomosios dailės ir dizaino muziejus. Metus vainikuos leidybinis projektas – gruodžio mėnesį pristatoma trečioji „Gedimino laiškai: tada ir dabar“ dalis – reprezentacinis leidinys „Vilniaus (vilniečių) albumas“.

Šventinių renginių, skirtų Vilniui, ciklo pradžia bus paskelbta kovo 15 dieną, atveriant naują Radvilų rūmų dailės muziejaus korpusą, kuriame įrengta istorinės Vakarų Europos dailės ekspozicija. Lietuvos dailės muziejuje sukauptas gausus ir vertingas Europos dailės kūrinių rinkinys aprėpia įvairių žanrų ir stilių (renesanso, baroko, klasicizmo, ect.) kūrinius, reprezentuojančius Italijos, Ispanijos, Flandrijos, Nyderlandų, Prancūzijos dailę. Klasikinė mimetinė tapyba ne tik leidžia atpažinti įvairias menines mokyklas, bet ir savitas vertybių sistemas, kadaise populiarius ir reikšmingus, tačiau dabartiniam žiūrovui ne visada žinomus ir aiškius naratyvus. Todėl kuratorių Tojanos Račiūnaitės ir Joanos Vitkutės rengiamoje parodoje, talkinat IMPLMNT artchitektams, bus pateikti žymiųjų meistrų, tokių kaip Giuseppe Rossi, Salvatoro Rosa, Lodovico Carracci, Meinderto Hobbemos, Bartholomaeuso Spranglerio, kūriniai šiuolaikinio žiūrovo lūkesčius atitinkančioje pasakojimo erdvėje.

Vilniaus istoriją ir problematiką aktualizuojančių parodų žada Vilniaus paveikslų galerija. Čia spalį duris atvers tarptautinė paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Net dvi ryškios tarptautinės parodos vyks Nacionalinėje dailės galerijoje – balandį bus paroda „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“ ir rudenį – „Vilnius-Wilno-Vilne dailėje. 1918–1945“.

Mėgstantys šiuolaikinį meną taip pat turės, ką pažiūrėti, nes šiais metais rengiamos kelios įspūdingos personalinės parodos. Nacionalinėje dailės galerijoje vasarą įvyks Nomedos ir Gedimino Urbonų retrospektyva, o rudenį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – Pakui Hardware personalinė paroda, kuri taip pat anonsuos didžiausią 2024 metų įvykį – Pakui Hardware ir Marijos Teresės Rožanskaitės paviljoną Venecijos bienalėje, kurią prodiusuos Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Duoklę migracijos ir tapatybės istorijos (istorijų) tyrimams atiduos Vytauto Kasiulio dailės muziejus, kuriame pavasarį žiūrovų lauks ypatinga paroda  „Litvakų dailininkai Paryžiuje“, suteiksianti progą pasigrožėti Marco Chagalo, Chaimo Soutino, Žako Lipšico kūriniais.

Palangos gintaro muziejui ir Prano Domšaičio galerijai šie metai taip pat išskirtiniai, nes sukanka 60 metų nuo jų įkūrimo. Šia proga lankytojai taip pat gali tikėtis įsimintinų parodų ir renginių, kviesiančių atrasti, sužinoti ir pasinerti į įvairių menininkų kūrybos pasaulius.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus rengia įspūdingą meno patirčių paletę ir tikisi nuspalvinti kiekvieno žiūrovo kasdienybę, nes menas turi ne tik estetinį, bet ir edukacinį poveikį, leidžia giliau pažinti savo istoriją ir kultūrą.