„Mūsų nestebina“. Atviras meno darbuotojų kreipimasis

Spalio 30 d. daugiau nei du tūkstančiai (kas valandą pasirašiusiųjų skaičius augo, tad atvirą kreipimąsi teko laikinai sustabdyti) meno darbuotojų, tarp kurių ir gerai žinomos pasaulio menininkės, galerininkės, kuratorės, paskelbė atvirą laišką dėl vyraujančio pernelyg atlaidaus požiūrio į seksualinį priekabiavimą ir sistemingą piktnaudžiavimą galia meno pasaulyje. Manome, jog šis laiškas ne menkiau aktualus ir Lietuvos kultūriniame lauke, tad solidorizuojantis, pateikiame šio laiško vertimą į lietuvių kalbą. Tolimesnį šios iniciatyvos vystymąsi sekti ir prisidėti prie galite jo čia: http://www.not-surprised.org/

Esame galerininkės, menininkės, rašytojos redaktorės, kuratorės, direktorės, menų administratorės, asistentės ir praktikantės – meno pasaulio darbininkės – ir esame patyrusios grabinėjimus, priekabiavimą, infantilizavimą, pajuoką, grėsmę ir bauginimus iš žmonių, užimančių galios pozicijas ir kontroliuojančių prieigą prie išteklių ir profesinių galimybių. Laikėme liežuvius už dantų, bijodamos jų įtakos ir galios lemti institucinę paramą ir mūsų karjeros ateitį.

Mūsų nestebina, kai kuratoriai siūlo parodas ir paramą mainais į seksualines malones. Nestebina, kai galerininkai romantizuoja, menkina ir slepia jų atstovaujamų menininkų seksualinį priekabiavimą. Nestebina, kai susitikimai su kolekcininkais arba potencialiais mecenatais virsta sekso pasiūlymais. Nestebina, kai sulaukiame neigiamų pasekmių, atsisakiusios juos priimti. Nestebina, kai Knightas Landesmanas mus grabinėja meno mugės stenduose, žadėdamas padėti mūsų karjerai. Piktnaudžiavimas galia mūsų nestebina.

Šis atviras laiškas parašytas po grupinės diskusijos apie seksualinį priekabiavimą meno pasaulyje, paskatintos neseniai į viešumą iškilusių kaltinimų Knightui Landesmanui netinkamu elgesiu (kas seniai buvo atvira paslaptis). Pokalbis išsiplėtė tarptautiniu lygiu ir į jį įsijungė menininkės, rašytojos, redaktorės, kuratorės, direktorės, asistentės, praktikantės ir visos, dirbančios kultūros institucijose. Dažnai iš nebaltaodžių moterų, trans ir lyties kategorijų neatitinkančių žmonių tikimasi – ir sulaukiama – daugiau pastangų siekiant lygybės. Mūsų darbo efektyvumas reikalauja, kad į šią sankirtą žiūrėtume labai rimtai ir nepaliktume nuošalėje kitų veiksnių, prisidedančių prie šališkumo, diskriminacijos ir išnaudojimo. Šie papildomi veiksniai gali būti lyties tapatybė, įgalumo lygis, religija, klasė, migracijos statusas ir kiti. Svarbu ir skubu, kad papasakotume, kaip mes konkrečiais atvejais patiriame plačiai paplitusį seksizmą, diskriminacinį ir netinkamą elgesį su mumis, priekabiavimą ir seksualinį smurtą – visa tai, ką patiriame nuolatos, gausiai ir skaudžiai.

Daugelis meno pasaulyje galią turinčių institucijų ir individų naudoja ir teoriškai palaiko feminizmo ir lygybės retoriką – ir neretai gauna finansinės naudos iš tokio paviršutiniško tapatinimosi su progresyvia politika – tačiau realiai išlaiko represyvias ir žalingas seksistines normas. Užimantieji galios pozicijas ignoruoja, pateisina arba patys užsiima priekabiavimu ir žeminimu, kurdami aplinką, kurioje toleruojami ir skatinami daug rimtesni, nusikalstami piktnaudžiavimo galia atvejai.

Vieno leidėjo atsistatydinimas iš pareigų viename žinomame žurnale neišsprendžia didesnės, giliau slypinčios problemos: kad meno pasaulis palaiko paveldėtas galios struktūras etiško elgesio sąskaita. Panašūs piktnaudžiavimo atvejai mūsų industrijoje yra dažni ir paplitę visame pasaulyje. Mus tildė, ostrakizavo, patologizavo, kaltino „per jautriai reaguojant“ ir baugino, kai bandydavome kalbėti apie seksualinį ir emocinį žeminimą. Daugiau mūsų nebenutildys.

Mes viešai pasmerksime visus, kurie ir toliau mus išnaudos, tildys ir menkins. Jūsų veiksmai nebebus laikomi paslaptyje, vien aptariami pašnibždom, bijant ostrakizmo, žalos karjerai ir atsakomųjų kaltinimų. Matydamos piktnaudžiavimą galia, esame pasiryžusios apie tai kalbėti, reikalauti, kad institucijos ir individai mūsų skundus priimtų rimtai, ir ištempti tokius incidentus į viešumą, nesvarbu, kokia būtų kaltininkų lytis.

Nebenuleisime juokais žeminančių pastabų, nepageidaujamų prisilietimų, grasinimų ir bauginimų, maskuojamų kaip lengvas flirtas, arba ambicingų kolegų tylėjimo. Netoleruosime bandymų mus gėdinti ir diskredituoti – ir netoleruosime kaltinimų, nukreiptų prieš tuos, kurie nusprendžia netylėti. Neprisijungsime prie jokių „darbo grupių“, kad spręstume problemą, nuo kurios kenčiame mes. Toliau pateikiame seksualinio priekabiavimo apibrėžimą, kad tos, kurios jaučiasi bejėgės, galėtų pasiremti dokumentu, remiančiu saugią darbo aplinką visiems.

Mes, pasirašiusios – pačios patyrusios priekabiavimą arba solidarizuodamos su jo aukomis – raginame meno institucijas, tarybas ir savo kolegas pagalvoti, kokį vaidmenį jie vaidina palaikydami įvairių lygmenų seksualinę neteisybę ir smurtą ir kaip jie ketina ateityje spręsti šias problemas.

Mūsų dabar jau yra per daug, kad mus nutildytų arba ignoruotų.

Prisimenant viską, ką patyrėme arba ką matėme, šis laiškas neturėtų nieko stebinti.

Vaizdas: Jenny Holzer, Abuse of Power Comes as No Surprise, 1983

Iš anglų kalbos vertė: Justinas Šuliokas