Žymaus Vilniaus dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus 150-ųjų gimimo metinių proga – paroda ir kultūros vakaras

2019 m. lapkričio 25 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Lietuvos dailės muziejus lapkričio 27 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyksiančius kultūros vakarą ir parodą, skirtus žymaus XIX–XX a. sandūros Vilniaus dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginyje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos habil. dr. Laima Laučkaitė ir dr. Jolita Mulevičiūtė. Įėjimas – nemokamas.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km. nuo Vilniaus, dab. Riešės seniūnija), Lietuvos bajorų Stanislovo Bogumilo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje.

Dailės pradmenis S. Bohušas-Sestšencevičius gavo Vilniuje – Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. jis studijavo Peterburgo dailės akademijoje, Bogdano Willewalde’ės batalinės tapybos klasėje, o 1894–1895 m. tęsė studijas Paryžiuje, privačioje Rodolphe’o Juliano studijoje, žinomoje „Académie Julian“ vardu. Po 1895 m. dailininkas persikėlė į Miuncheną, keletą metų mokėsi Józefo Brandto studijoje, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.

1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius grįžo į gimtinę. Dažnai buvodavo Vilniuje, daug keliavo po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus. 1907–1920 m. dailininkas nuolat gyveno Vilniuje. 1919 m. Stepono Batoro universitete vedė vakarinę akto tapybos studiją.

1920 m. Sovietų Rusijos armijai artėjant prie Vilniaus, S. Bohušas-Sestšencevičius persikėlė į Poznanę. Čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.

Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje. Palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis perkeltas į Rasų kapines.

„Didžiausią įtaką S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybinio braižo susiformavimui padarė Miuncheno laikotarpis, – pasakoja dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė, – Jo darbuose yra daug sąsajų su J. Brandto, Józefo Chełmoński’io, Maksymiliano Gierymski’io ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais. Dailininkas mėgo tapyti kaimo ir mažų miestelių kasdienio gyvenimo vaizdus. Ypač jį traukė prekyviečių ir mugių šurmulys, linksmos pasivažinėjimo scenos, visi epizodai su arkliais – lekiančiais, lenktyniaujančiais, besiilsinčiais…

Individualus S. Bohušo-Sestšencevičiaus braižas labiausiai išryškėjo piešiniuose plunksnele. Gyvybe ir energija alsuojantys, puikiai momentinį judesį perteikiantys S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešiniai meno publiką sužavėjo jau 1896 m. „Kunstverein“ draugijos parodoje Miunchene. 1898–1899 m. keletą S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešinių plunksnele Paryžiuje nupirko paveikslų prekybos firma „Goupil“. 1913 m. Vilniuje buvo išleistas S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešinių plunksnele albumas, sulaukęs milžiniško populiarumo. Piešinius labai kokybiškai šiam albumui cinkografijos technika reprodukavo „B. Wierzbiski i S-ka“ grafikos įmonė Varšuvoje. 1928 m. albumas buvo išleistas pakartotinai.

Gyvendamas Vilniuje S. Bohušas-Sestšencevičius garsėjo kaip nepralenkiamas žaviųjų vilniečių portretistas, sugebantis perteikti jų išorės grožį ir rafinuotą skonį. Dailininkas sukūrė ir simbolistinių, art nouveau bruožų turinčių kompozicijų. Jis daug dirbo grafikos srityje – spausdino piešinius ir karikatūras periodinėje spaudoje, kūrė iliustracijas, apipavidalino karnavalus, muges, kabareto „Ach“ spektaklius ir jų leidinius.

S. Bohušas-Sestšencevičius labai mylėjo Vilnių ir dėjo daug pastangų vilniečių skoniui ugdyti ir miesto meninei kultūrai kelti – rašė straipsnius apie dailę, skaitė paskaitas, jų pagrindu išleido kelias knygeles (Vilnius ir estetika ir kt.).“

Paroda Piešinio meistras. Stanislovui Bohušui-Sestšencevičiui – 150“ veiks iki 2020 m. sausio 12 d.

Iliustracija: Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Kelionė. Apie 1900. Dr. Jauniaus Gumbio kolekcija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *