Zlatko Kopljar ir Luc Tuymans paroda „Gailestingumas“ galerijoje „Vartai“

Iki 2023 m. sausio 27 d. galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius) veikia Zlatko Kopljar ir Luc Tuymans paroda „Gailestingumas“ („Mercy“), kuri yra kuruojama Ory Dessau.

Paroda išdėstyta kaip bendrų ir personalinių ekspozicijų seka, išryškinanti abiejų menininkų ikonoklazmą ir analitinį sudėtingumą. Parodoje naujausi Tuymans kūriniai animacijos srityje, kuriuose įtakingas dailininkas vis plečia konceptualią savo praktikos apimtį, sugretinami su atrinktais pastarųjų dešimtmečių Kopljar kūriniais, apjungiančiais performansą, skulptūrą, videomeną ir eksperimentinį kiną.

Pavadinimas „Mercy“ čia yra prašymas, maldavimas. Jis suponuoja žūtbūtinį poreikį ir esminį trūkumą, taip parodą pristatant kaip praradimo bei atskirties poveikį, atskleidžiamą Kopljar kūrinyje „K20 Empty“ („K20 tuščia“, 2015) ir Tuymans „Monkeys“ („Beždžionės“, 2021), kurie užima pirmąją parodos salę.

„K20 Empty“ sudaro dvi iš betono nulietos miniatiūros, vaizduojančios Niujorko Modernaus meno muziejaus (MoMA) ir Londono „Tate Modern“ pastatus. Užpildžius abu pastatus betonu, paslepiančiu jų vidines erdves ir meną, kurį jose tikimasi rasti, „K20 Empty“  modifikuoja muziejų iš ekspozicinės erdvės į anoniminę medžiagą, ištuštintą, išeikvotą kodą. Kūrinyje muziejai vėl iškyla kaip istoriją primenantys suvenyrai. Miniatiūrizuojant abu muziejus, kūrinys žymi jų ateitį kaip praeitį, tapdamas tiek atminimo, tiek sunaikinimo įvaizdžiu.

Ant sienos priešais galerijos įėjimą kabo grupė Tuymans piešinių, panaudotų kuriant animacinį filmą „Monkeys“. Jame mušamąsias lėkštes laikanti mechaninė žaislinė beždžionė juda pirmyn ir atgal mirguliuojančioje tamsioje erdvėje, kol ją praryja juoda ugnis. Filmo suskaidymas į atskirus kadrus atitinka Tuymans tapybinės praktikos logiką – filmo kadrai ir fotografiniai įrašai išskaidomi ir taip rankiniu būdu sukuriami pertekliniai, išsemti vaizdai, kurių atskiestos chromatinės spalvos ir stingi tekstūra žymi susidėvėjimą, nebylią nebeatkuriamo laiko bei vietos apraišką. Tuymans susidomėjimas fragmentiškais, neaiškiais, ištuštintais vaizdais kyla iš jo radikalios istorinės reprezentacijos sampratos ir, visų pirma, iš jo požiūrio į Antrąjį pasaulinį karą. Tai jau buvo matyti keliuose jo ankstyvuosiuose, kertiniuose paveiksluose, grįstuose nebuvimu, tuštuma ir neaiškumu, katastrofą apibrėžiant per neigimą ir kritiškai išryškinant jos visišką nereprezentatyvumą bei vizualinių įrodymų nepakankamumą.

Tragiškus Antrojo pasaulinio karo padarinius parodoje primena ir Kopljar projekcija „K15“ (2012). Kūrinyje inscenizuojamas istorinis 1970 m. Willy Brandt klūpėjimas priešais paminklą nacių nužudytoms Varšuvos geto aukoms pagerbti. 1969–1974 m. Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu buvusio Brandt vaidmenį atlieka pats Kopljar, regimas vilkintis švytinčiu baltu kostiumu, pažįstamu iš jo kino performansų. Originalios dekoracijos čia perkeltos į naktinę aplinką, taip suteikiant inscenizuojamui įvykiui sapno ir fantazijos pojūtį. Atsižvelgiant į netoli Lietuvos vykstantį karą Ukrainoje ir į bendrą Lietuvos istoriją su Rusija bei Ukraina, „K15“ pateikiami Brandt atgailos akto apmąstymai tampa ir niūriu šiandienos realybės liudijimu.

Ant paskutinės parodos salės galinės sienos projektuojamą Tuymans animacinį filmą „Surrender“ („Pasidavimas“, 2017) galima apibūdinti kaip trumpametražį filmą apie karą. Iš tolo stebimos nakties scenos vaizdinyje iškyla iš jūros atbrendantis jūrų laivyno kareivis, mojuojantis balta vėliava. Paskui prie jo prisijungia kiti kariai ir netrukus jie visi nušaunami iš už kadro esančio nematomo šaltinio. Šis filmas sukurtas pagal 2014 m. Tuymanso triptiką, kuriame panaudoti kadrai iš 1968 m. filmo „A Twist of Sand“ („Smėlio posūkis“), pasakojančio apie buvusį britų jūrų laivyno karininką, vadovaujantį kontrabandinių prekių gabenimo iš Afrikos verslui. Nors filme „Surrender“ naudojamos medžiagos šaknys glūdi britų kolonializmo istorijoje, jame užmaskuojama kovojančių varžovų tapatybė ir jų konflikto priežastys, atkreipiant dėmesį į projektuojamų vaizdų reliatyvumą bei neįtikinamumą, o kalbant plačiau – į manipuliacinį vaizdų potencialą informaciniame kare.

Fotografijos: Lukas Mykolaitis