Žinomi kultūros atstovai dalijasi mintimis apie P. P. Pasolinio kūrybą

2022 m. gegužės 17 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, įsibėgėja Italijos kino klasikui Pierui Paolo Pasoliniui skirta filmų retrospektyva. Iki gegužės 22 d. rodomoje programoje – 10 drąsių kino kūrėjo juostų, kuriose apjungiama dailė ir poezija, bei dokumentika apie patį Pasolinį. Kultūros lauko atstovai dalijasi, kodėl verta nepraleisti šio režisieriaus darbų.

„Pasolinis neabejotinai vienas genialiausių XX a. kūrėjų ir mąstytojų, per savo trumpą gyvenimą palikęs tikrų tikriausią kultūros lobį – filmus, romanus, eilėraščius, straipsnius, pasisakymus ir t. t. Jo kūryba mane visuomet stebino savo neišsemiamumu. Jo filmai kaip bedugnis šulinys, iš kurio kad ir kiek semtum liks dar gilesnių nepaliestų klodų. Juose viskas – ir estetika, ir politika, ir religija, ir erotika – ne tik prasmiškai dera, imituodami gyvenimą ir visuomenę, kurioje gyvename, bet ir atveria visai naujas prasmes, mąstymo būdus“, – teigė kino filosofė, humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja Aušra Kaziliūnaitė.

Kalbant apie P. P. Pasolinį, pro akis negalima praleisti menininko politinių pažiūrų. Kino režisierius save vadino „kataliku marksistu“ ir kūryboje per kūną kritikavo nusistovėjusias tradicijas ir politiką. „Pasolinio kūryba mane traukia visų pirma tuo, kad čia susilieja politika ir seksualumas. Pasolinio politinis įsipareigojimas laisvei ir lygybei, dėmesys išnaudojamiems ir prispaustiems, neatsiejamas nuo seksualinių normų kritikos, ieškojimo laisvo, džiugaus seksualumo. Politinė ir seksualinė represija eina kartu, taip pat kartu eina politinis ir seksualinis išsivadavimas. Ši Pasolinio tezė nepraranda aktualumo“, – apie režisieriaus kūrybos svarbą pasakojo politikos filosofas Egidijus Mardosas.

„P. P. Pasolinis buvo turbūt nepatogiausias italų intelektualas stiprių ideologinių sankirtų amžiuje: katalikas, išpažįstantis marksizmą ir kūniškumą, be gailesčio pliekiantis dabarties progresą ir konformizmą. Man P. P. Pasolinio filmai dvelkia gilia nostalgija nykstančiam (ir naikinamam) pasauliui bei sakralumo potyriui, kurio ieškoma tiek pokario Romos lūšnynuose, tiek senovės Graikijos mituose. P. P. Pasolinio personažai – tai autentiška paribių žmonija, marginalizuotos gyvenimo formos, kurioms modernybėje lieka vis mažiau erdvės. Šia prasme jo Akatonė, Kristus ir Edipas įkūnija vieną ir tą patį maištą prieš apgaulingą progreso pažadą“, – apie P. P. Pasolinį atsiliepė italų kalbos vertėja Toma Gudelytė.

Pasolinis įkvėpė daugelį kino kūrėjų – Rainerį Wernerį Fassbinderį, Dereką Jarmaną, Abelį Ferrarą. Kino aikštelėje jis užaugino kitą žinomą italų režisierių Bernardo Bertolucci. Lietuvių režisierius ir operatorius Vytautas Katkus, šiais metais Kanų kino festivalio konkursinėje programoje pristatantis savo trumpametražį filmą „Uogos“, P. P. Pasolinį įvardijo kaip įkvėpėją ir mokytoją. „Pasolinio kūryba žavi savo drąsa ir „gatvės“ jausmu. Kaskart žiūrint jo filmus, vis pamatau, atrandu kažką naujo, šiuolaikiško. Jo kūryba man tarsi kino vadovėlis, iš kurio vis mokausi tiek žiūrėti, tiek kurti kiną“, – sako V. Katkus.

P.P. Pasolinio retrospektyva gegužės 12–22 dienomis vyksta „Skalvijos“ kino centre. Gegužės 22 d. vienetinis „Teoremos“ seansas vyks Kaune, kino centre „Romuva“.

Retrospektyvą remia Lietuvos kino centras. Retrospektyvos partneriai – Italų kultūros institutas Vilniuje, MA NO FILMS, kino centras „Romuva“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *