Vlado Suncovo paroda-tyrimas „Urban Delicacies“ galerijoje „apiece“

Iki gegužės 31 d. vitrininio pobūdžio galerijoje „apiece“ (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilniuje) veikia Vlado Suncovo paroda-tyrimas. Tai paroda, pristatanti skirtingus konceptualaus dizaino objektus, tam tikrą funkciją atliekančius fragmentus ir modelius. Dalis jų – ankstesnės, tačiau neįgyvendintos idėjos viešosioms miesto erdvėms, o dalis – nauji objektai.

Žiūrovų vartojimui ir subjektyviam vertinimui galerijoje serviruojami eksponatai – alternatyvios viešosios erdvės Lietuvoje identiteto kūrimo kryptys: vaikų žaidimo aikštelių detalės, baldai, miesto apželdinimo idėjos, smulkioji architektūra, įvietintas menas ir kiti urbanistiniai elementai. Anot parodos autoriaus: „Tai, kas kelia šypseną, nebūtinai turi būti kvaila; tai, kas vaikiška, nebūtinai tiesmuka; tai, kas patriotiška, nebūtinai didinga, nes visa tai gali būti jauku ir skanu“. Taigi, galerijoje „apiece“ pristatoma paroda tarsi naujo restorano meniu kvies žiūrovus pasimėgauti urbanistiniais V. Suncovo „šviežiai“ paruoštais skanėstais.

apiece: Vladai, urbanistinių elementų asosiacijas su „skanėstais“ padiktavo formos ar estetikos siekiai, arba kodėl kūriniai pakrypo į desertų, o ne pagrindinių patiekalų meniu?

Vladas Suncovas: Tiesą sakant, kūrinyje yra tiek desertų, tiek ir pagrindinių patiekalų. Taip pat jame galima rasti ir kitų kruopščiai serviruoto stalo elementų: valgymo įrankių, servetėlių, dantų krapštukų, prieskonių, taurių, nekviestų svečių, pasenusių produktų, paliktų daiktų ir dar daug visko. Be to, žodį skanėstas naudoju gan laisvai, tiesiog norėdamas apibūdinti tai, kas išskirtinai gardu.

Stalų serviravimo skirtingomis temomis tradicija yra labai sena ir itin turtinga. Peržvelgęs savo  „idėjų šaldytuvą“ supratau, jog turiu nemažai vienaip ar kitaip su maistu susijusių urbanistinių modelių, eskizų, minčių. Todėl nusprendžiau, jog šias idėjas tiktų eksponuoti laisvai interpretuojant serviruotą stalą.

a.: Tavo kūriniams būdingas siekis būti dviem skirtingais dalykais vienu metu, nes juose lengvai atpažįstamos įvairių meno krypčių jungtys ir metodai, dviprasmiskų paskirčių bei įvaizdžių asociacijos. Kodėl tau svarbu „neįsitekti“ vien vaizduojamo meno lauke?

V. S.: Pirma, manau, jog šiame klausime užkoduotas atsakymas: kadangi kuriu keliaprasmius objektus, jie savo vietą lanksčiai atranda skirtinguose kontekstuose. Galvodamas apie naujo kūrinio idėją, patogiausiai jaučiuosi neapribodamas savęs išankstiniu sumanymu, kur ir kokiu tikslu tai bus įgyvendinta. Kai galvoju apie mandarino lupynos formos pavėsinę, eksperimentuoju su forma, medžiagomis, leidžiu savo fantazijai plėtotis į visas puses. Pasiekęs tam tikrą tašką, suprantu, jog norint vystyti toliau, reikia pereiti į antrąjį etapą, t. y. ruošti konkretų projektą konkretiems užsakovams, konkrečiai vietai ir t. t. Vienaip jį toliau vystyčiau kaip scenografiją, kitaip – kaip architektūrinį paviljoną viešai erdvei, kitaip – privačiai erdvei.O gal ši idėja geriausiai atsiskleistų kaip nutapytas paveikslas, skulptūra ar apsakymas?

Antra, parodoje „Urbanistiniai skanėstai“ pristatau pradines idėjas, kurios dar nepasiekė galutinės formos. Dalis jų gal bus įgyventinta ateityje, dalis toliau jas plėtojant pakeis savo formą, o dar kita dalis šių „patiekalų“ kuo puikiausiai atsiskleidžia maketo formatu.

a.: Kūrinys-tyrimas „Urbanistiniai skanėstai“ grįstas Lietuvos viešosios erdvės elementų kūrybine refleksija ir pristatomas vieno kūrinio vitrininio pobūdžio galerijoje, įsikūrusioje viešojoje erdvėje. Ar šios erdvės pasirinkimas praplečia kūrinio reikšmes?

V. S.: Labai džiaugiuosi galimybe savo idėjas pristatyti būtent šioje erdvėje. Manau, galerija „apiece“ tikrai praplečia šio kūrinio suvokimą ir suteikia jam išskirtinį kontekstą. Kalbėti apie viešąją miesto erdvę būnant joje yra unikali galimybė. Tikiu, jog parodą „Urbanistiniai skanėstai“pamatys skirtingo amžiaus, socialinės padėties ir pažiūrų žmonių. Tai itin svarbu siekiant sveiko dialogo pokyčių link.

Vladas Suncovas studijavo Vilniaus dailės akademijoje (BA) ir Danijos karališkojoje dailės akademijoje (MA). Pasitelkdamas architektūros, dizaino, technologiju metodus, jis kuria erdves bei joms reikalingus įrankius. Kūrybinę praktiką V. Suncovas plėtoja kurdamas meną viešoje erdvėje, scenografijas, parodų dizainą, mažąją architektūrą, instaliacijas, eksperimentinius baldus ir edukacinius projektus. Jo kūrybos išskirtiniai bruožai – modulinės, dislokuojamos konstrukcijos, mechaninės inžinerijos elementai, parametrinis dizainas, taip pat – erdvės transformacijos naudojant konceptualiai pagrįstus, dažnai kritinius sprendimus.

Parodos kuratorės – Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodą galima apžiūrėti 24/7

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela