Vilniuje – vokiečių menininko Reiner Splitt instaliacija

2009 m. kovo 2 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Reiner Splitt instaliacijos vaizdas
Reiner Splitt instaliacijos vaizdas

Rainer Splitt kūrinys Vilniaus Pamėnkalnio galerijoje sukuriamas vietoje ir išlieka iki parodos uždarymo. Stipri, erdvę apgaubianti instaliacija įgyvendinama ypatingu menininko išvystytu metodu. Savo kūrinyje Splitt naudoja panardinimo ir liejimo techniką. Panardinimo kūriniams Splitt dažuose skandina sintetines medžiagas ir aliuminio plokštes, o liejimo kūriniuose spalva pilama ant grindų arba veidrodžio. Splitt darbuose kalba eina apie monochromiškus spalvų liejinius tiesiai ant grindų, valdomas tik dažų kiekis ir liejimo tempas. Tekėdami dažai išsiplečia ir seka erdvės išplanavimu, kartu su sienomis, kolonomis ir langais. Taip atsiranda instaliacija, į kurią galima įžengti, kaip ir apžiūrėti per langą iš nedidelės aikštės, esančios priešais galeriją. Splitt spalvų liejiniai yra organiškai apvalintų formų, su nevienodo dydžio ratilais. Naudojami blizgantys sintetiniai pramoniniai dažai: purpuriniai raudoni, alyviniai žali, oranžiniai, turkio žali arba juodi. Priklausant nuo savo tirštumo ir plastiškumo, spalva turi materialų poveikį. Splitt palaipsniui didiną tirštumą ir taip spalva veržiasi į priekį, bei objektiškai apglėbia poziciją: spalva tampa skulptūriška net be nešėjo.[ Gerhard Graulich]

Farbguß Gelb(Esslingen),Pigment, Polyurethan, 135 kg, 2006 © Rainer SplittYpatingai svarbu pažymėti, jog Splitt kūrybos esmė yra daug platesnė nei ribų tarp skulptūros ir tapybos ištrynimas. Jis atskleidžia betarpišką, tekantį perėjimą nuo tapybos iki skulptūros. Michael Stoeber yra padaręs sekančią tinkamą pastabą: „Patalpoje nevaržomai vystosi pirminis plastiškumas, kurias laiko tik ant visur ant paviršiaus nepastebimai besiplečiantis, traukos dėsniui paklūstantis poliuretanas, kurį Splitt pakeičia norimu pigmentu“. Menininkas sukuria savotišką plokščią erdvinį kūną, kuris vizualizuoja stingstantį dažų judėjimą ir plėtimąsi. Nemažesnį vaidmenį kaip dažų apimtis, vaidina laisvai palikta erdvė. Dėka savo didelės išmatavimų „Spalvų liejiniai“ pasižymi stipriu blizgėjimu ir dinamika, užvaldančia visą patalpą. Kai viskas vyksta tik ant grindų, o patalpa neužpildoma, balto kubo tuštuma pabrėžiama ir iš naujo įvertinama. Dailės kritikai Peter Prieze, Konrad Bitterli ir Michael Stoeber vieningai vertina Splitt kūrybą, randa ryšių tarp dviejų visiškai priešingų abstrakčiosios moderniosios dailės tradicijų: abstrakčiai ekspresyvaus ir konstruktyvaus, kaip ir minimalistinio meno. Procesiškasis Splitt darbų elementas siejasi su garsiuoju polakiškuoju ant grindų besirandančiu „Dripping“ ir septintojo dešimtmečio tapybos performensais. Tuo pačiu metu perdėtas tapybos išraiškos spontaniškumas jo paties pakeičiamas šaltesniu, labiau apgalvotu darbo pobūdžiu. Kalba eina apie radikalų formos supaprastinimą, asmeninio braižo atsisakymą, kaip kad yra konstruktyvizme ir minimalizme, be griežtos geometrijos. Naujosios abstrakcijos prasme jo darbai asocijuojasi su minkštomis, tekančiomis, atviromis gamtos formomis

Galima atrasti paralelių su pastaraisiais metais sukurtais laikinais į erdvę orientuotais brito Britten Richard Wright ir lietuvio Žilvino Kempino darbais. Turintis tapytojo išsilavinimą Wright atsisako ekrano ir savaitėmis dirba tapdamas linijas ant sienų, o Kempinas tokiu pat tiksliu daug laiko užimančiu procesu patalpose tvirtina magnetines juosteles. Taip pat ir Splitt savo dažus lieja apgalvotai ir preciziškai, tačiau tuo pačiu dirba ir labai skubiai. Komplikuotos geometrinės struktūros pakeičiamos laisvomis organiškomis formomis. Jei Wenn Wright ir Kempino grafinės intervencijos į erdves veikia beveik efemeriškai ir trapiai, tai kupini šviečiančio spalvingumo ir realistiškumo Splitt liejiniai ir jų materialistiškos erdvės puola šuoliuojančia energinga jėga. Tuo pačiu metu visų trijų menininkų darbai semiasi gyvybės iš betarpiško, visus žiūrovo pojūčius paliečiančio kontakto.

Pamėnkalnio galerija turi jaudinančią istoriją. Septintojo dešimtmečio viduryje jaunieji, socrealizmo atsilikimą atmetę Vilniaus dailininkai, šioje vietoje surengė savo pirmąsias parodas. Jonas Švažas, kuris buvo vadovaujanti atskilimo asmenybė, gyveno ir savo stipriai spalvotus paveikslus tapė visai netoliese. Šiame specifiniame dailės istorijos kontekste Splitt, kuris atsisako drobės, laimi, nes įgauna ypatingą prasmę. Jo tapybos atnaujinimas yra taip toli pažengęs, jog bet koks klasikinis šios srities apibūdinimas tampa nebetinkamu.

Instaliacija
2009 m. kovo 05-30 d.
Pamėnkalnio galerija, Pamėnkalnio g. 1/13, Vilnius
Atidarymas kovo 05 d. 17.00 val.
Parodos kuratorė Dr. Raminta Jurėnaitė
Farbguß Gelb(Esslingen),Pigment, Polyurethan, 135 kg, 2006 © Rainer Splitt

kovo 02 d. 16.00 val. Kūrybos pristatymas
kovo 03 d. 16.00 val. Užsiėmimai
kovo 06 d. 16.00 val. Ekskursija

Goethe’s instituto Vilniuje informacija.

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *