Vilniaus performanso meno bienalės debiutas: menininkė Emilija Škarnulytė panardino žiūrovus į garsų, muzikos ir šviesų vandenyną

2023 m. sausio 24 d., Antradienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Pirmadienio vakarą sausakimšame Nacionaliniame operos ir baleto teatre menininkė Emilija Škarnulytė davė startą Vilniaus performanso meno bienalei. Jos kūrinys  „Afotija“ ir pirmoji performanso meno bienalė – dovana Vilniui ir vilniečiams miesto 700-ojo gimtadienio proga. 

Pirmą kartą įvairiose sostinės miesto erdvėse šiais metais vyksiančios tarptautinės Vilniaus performanso meno bienalės idėja kilo jau du dešimtmečius gyvuojančiai Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ komandai. Galerijos įkūrėja ir bienalės vadovė Diana Stomienė tikisi, kad šis festivalis atras savo žiūrovą ir taps ilgalaikiu, tęstiniu renginiu. Pagrindinė bienalės programa vyks liepos 23 – rugpjūčio 6 dienomis.

Pasak bienalės vadovės D. Stomienės, Vilniuje iki šiol toks renginys surengtas nebuvo. „Kasmet rengdami šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ aiškiai matome, kaip kinta lankytojų požiūris į performanso meną, kiek daug lankytojų jis pritraukia. „Vilnius šiais metais švenčia 700 metų jubiliejų, o mums teko istorinė galimybė sukurti tęstinį renginį, mieste suburti preformanso meno kūrėjus ir gerbėjus, išgarsinti Vilnių kaip tarptautinę performanso vietą,“ – prieš menininkės E. Škarnulytės pasirodymą Nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusioje spaudos konferencijoje teigė D. Stomienė.

Tarptautinę pirmosios performanso meno bienalės programą parengė šiuolaikinio meno kuratorė, bienalės meno vadovė Neringa Bumblienė. Festivalio programa dviguba – sudaryta iš N. Bumblienės kuruojamos kviestinių menininkų programos ir viešo konkurso būdu tarptautinės žiuri išrinktų kūrinių. Tarptautinė vertinimo komisija, kurioje – Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė Maria Arusoo, Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus „M HKA“ vyresnioji kuratorė Joanna Zielińska ir Vilniaus bienalės meno vadovė, Šiuolaikinio meno centro bei Lietuvos nacionalinio paviljono 2022 m. Venecijos meno bienalėje kuratorė N. Bumblienė, iš 286 bienalės konkursui pateiktų paraiškų, atkeliavusių iš 58 pasaulio šalių, išrinko 10 performansų kūrėjų, vasarą savo kūrybą pristatysiančių Vilniuje. Viešosiose erdvėse – nuo skverų iki teniso kortų, nuo šiuolaikinio meno iki tradicinių meno erdvių – iš viso vyks apie 40 renginių.

Bienalės meno vadovė N. Bumblienė spaudos konferencijoje įvardijo pagrindinę festivalio temą: kūrėjai kviečiami mąstyti apie miestą, sukurtą žmonių ir nuolatos išgyvenantį kaitą – gimstantį, klestintį, nykstantį arba sunaikinamą. „Prašėme menininkų pagalvoti apie miestą plačiąja prasme, apie jo dabartį ir galimą ateitį,“ – pasakojo N. Bumblienė.

Viena iš bienalės kuratorės pakviestų menininkių – pasaulyje savo kūriniais garsėjanti lietuvių menininkė E. Škarnulytė. „Emilija savo projektuose kalba apie vandenyną, grasinantį po vandeniu panardinti kai kuriuos miestus.” Savo kūrinį „Afotija“ ji įkurdina Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir kartu su žiūrovais svarsto, kaip jis veikia pastatą, kaip nyksta nusistovėję ritualai, keičiasi apšvietimas. Teatro šviestuvai šį vakarą neskleidžia šviesos – patys apšviesti iš apačios jie primena vandenyje panardintus augalus ar koralus.

Trumpam į spaudos konferenciją užsukusi menininkė E. Škarnulytė džiaugėsi galimybe patekti į Nacionalinio operos ir baleto teatro erdvę. „Mane visada domino, kaip tam tikrose erdvėse jaučiasi žmogus. Šiame pastate galime švęsti architektūrą, lietuvių architektė Elena Nijolė Bučiūtė  čia išsprendė jausmą, o tas jausmas padės žiūrovui mano kūrinyje panirti į vandenyno gelmę, atpažinti giluminius sluoksnius, kurių kiekvienas turi tam tikrus parametrus ir charakteristiką, leidžiančią tuos sluoksnius peržengti ir pažvelgti į savo vidų. Džiaugiuosi, kad šis kūrinys man leido išplėsti savo galimybes ir iš vizualaus meno lauko žengti į teatrą bei muziką,“ – spaudos konferencijoje pasakojo menininkė.

E. Škarnulytė tiki, kad vandenynas savo gelmėse talpina daugiau nei žemė – ir ekologijos, ir archeologijos prasme. Audros vandenyne atveria ne tik paskendusių miestų, bet ir ekologinių, politinių, energetinių aspektų. „Vanduo turi daugybę nematomų sluoksnių,“ – įsitikinusi E. Škarnulytė, bent keturis pastaruosius savo meno projektus susiejusi su vandeniu ir vandenynu.

Anot N. Bumblienės, E. Škarnulytės kūryba dėl jos darbuose išsamiai analizuojamų ekologinių temų, estetinio, vizualinio paveikumo ir įtraukumo yra išskirtinė Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste. Menininkė jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai kuria užsienyje, nuolat keliauja po pasaulį ir pristato savo kūrinius svarbiose meno institucijose. Parodose rodomi E. Škarnulytės filmai dažnai virsta įtraukiomis instaliacijomis, o prieš kelerius metus kūrėja pradėjo eksperimentuoti ir su performanso menu. „E. Škarnulytės kūrinį „Afotija“ lydinti tema – nematomi pasauliai (vandens ir (pa)sąmonės gilumų) – tęsia menininkės nuosekliai plėtojamą interesų lauką ir tuo pačiu tampriai persikloja su pagrindine bienalės tema – miestu, į jį žvelgiant iš spekuliatyvios ateities perspektyvų ir vertinant akistatoje su dabartine klimato kaita bei kylančiu vandens lygiu,“ – teigia N. Bumblienė.

1-osios Vilniaus performanso meno bienalės įvadinio renginio, E. Škarnulytės kūrinio „Afotija“ organizatorė – Vilniaus miesto galerija „Meno niša“. Vilniaus performanso meno bienalę finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos respublikos vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos kultūros taryba. Pagrindinis partneris – „JCDecaux Lietuva“. Vilniaus performanso meno bienalė yra oficiali „Vilnius 700“ programos dalis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *