Vilmos Samulionytės fotografijos paroda

2013 m. rugsėjo 28 d., Šeštadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Vilniaus_santuoku_rumai

Spalio 3 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2, Kaunas) atidaroma Vilmos Samulionytės fotografijos paroda, kurioje bus eksponuojami darbai iš serijų “Kosha” (2007–2011), “60 monumentų” (2012–) bei naujausi darbai, sukurti meno rezidencijos Brazilijoje metu.

Menininkė fiksuoja vietas, kuriose skirtinguose žemynuose įteisinami porų santykiai. Fotografuodama santuokų sales ne ceremonijų metu, menininkė sutelkia dėmesį į pačią aplinką. Pasirinkdama gan banalų objektą, vietą, kurioje įprastai vykstantis scenarijus visiems aiškus, menininkė nelaukia pagrindinių veikėjų, o susikoncentruoja ties pačia erdve. Kas ji be jaunavedžių? Prabangų interjero saloną primenanti salė (Saudo Arabijoje), kurioje pagrindiniu akcentu tampa kosha – svarbiausia, labiausiai matoma ir dekoruojama vestuvių ar sužadėtuvėių vieta, sostas, kuriame jaunosios sėdi savo vestuvių dieną, iš kurių jas pasiima vyrai ir kur priima abejų pusių giminių sveikinumus (vyrai ir moterys vestuves švenčia atskirai). O gal paprasta teismo salė (Brazilijoje), kur vieną dieną sprendžiamos nusikaltėlių bylos, kitą – tuokiami jaunieji. Lietuvos atveju – sovietimečio pastatas oficialiai santuokai įteisinti, neretai statytas geriausių to metų architektų, dekoruotas geriausių to meto dailininkų bareljefais ar vitražais, bylojančiais apie ano meto vertybes. Tokios dirbtinai sukonstruotos erdvės tapo ne tik santuoką įteisinančiomis įstaigomis, bet ir “gyvenimo šventės” vietomis, pakeitusiomis bažnyčias, bet vizualiai ne retai jas primenančiomis. Dabar salių papuošimai adaptuoti dabartiniam laikui, integruojant Lietuvos atributikos ženklus: vėliavas, hergus, greičiausiai pakeitusius Lenino portetus ir paliekant standartizuotą, visiems vienodą erdvę, priešingai nei Saudo Arabijoje, kur kiekvienas sostas su visa sale puošiamas individualiai, bet nieko nepasakančiai apie asmenybę, nebent nuotakos (ne)skonį ir turtingumą. Vestuvių ceremonijų salės – tai scenos, kur nuolatos vyksta tas pats spektaklis, tik vis su kitais aktoriais.

V. Samulionytė pasitelkusi Diuseldorfo mokyklai būdingą estetiką sistematiškai fotografuoja santuokos įtvirtinimo vietas iš tos pačios perspektyvos, vengdama ekspresyvumo ji siekia kiek įmanoma tiksliau ir objektyviau pateikti vizualinės informacijos pripildytą vaizdą. Statiška kompozicija leidžia pastebėti besikartojančias erdvių struktūras, išryškinančias, kas svarbiau vienai ar kitai kultūrai, padedančias suprasti tai vietai būdingus ritualus. Šaltu stiliumi fiksuodama santuokos įtvirtinimo vietas menininkė išlieka neutrali, tad polemika paliekama žiūrovui.

Vilma Samulionytė (g. 1978) baigė fotografijos studijas Prahos meno akademijoje, fotografijos katedroje (FAMU).  Nuo 2002 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Studijų metais aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje ir yra gavusi Lietuvos bei Čekijos kultūros ministerijų stipendijas. Yra surengusi savo bei dalyvavusi grupinėse parodose Lietuvoje, Turkijoje, Čekijoje, JAV, Šveicarijoje, Danijoje, Slovakijoje, Škotijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Po studijų Prahoje porą metų keliavo ir dirbo fotografe Saudo Arabijoje. Taip pat yra dirbusi kino fotografe bei dalyvauja edukacinėje veikloje Lietuvoje, 2013 m. dalyvavo Unesco-Aschberg meno rezidencijų programoje Brazilijoje, taipogi meninkės darbai atrinkti JCE. Jaunųjų Europos kūrėjų 2013/2015 metų bienalei. Dabartiniu metu dirba Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, vysto naujus projektus Lietuvoje ir tęsia pradėtus iš Saudo Arabijos.

Paroda veiks iki spalio 27 d.
Galerijos darbo laikas: II–V 11–18 val., VI–VII 11–17 val.
Įėjimas nemokamas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *