Vilmos Bader paroda „Saulė pakils“ VDA galerijoje „Artifex“

Iki rugsėjo 15 d. VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) veikia Vilmos Bader paroda „Saulė pakils“.

Menininkai yra ne tik mūsų istorinių laikų, bet ir šių dienų nuotaikų bei tono archyvarai. Pandemijos, karai, klimato katastrofos – kaip keičiasi miesto, šalies, vietovės nuotaika? O gal keičiamės mes patys? Parodoje „Saulė pakils“ nagrinėjamas kalbos ir vietos vaidmuo, žaidžiama su optimizmo ir magiško mąstymo galia. Čia susipina istorijos, pasakojimai, poezija, ritualai ir prisiminimai, platesniu žvilgsniu žvelgiama į bendruomenės gyvenimą ir kultūrinį bei istorinį paveldą. Tai įtraukiantis tyrinėjimas, aktyvus, bet neįkyrus bandymas sukurti „vietos“ archeologiją. Šie darbai – tai nuotaikų, reakcijų ir veiksmų rinkinys, kuriame susipina praeities ir dabarties vietų istorijos ir pasakojimai. Jis panardina į vietinius ir konkrečius dalykus, kartu suponuodamas daugybę pasakojimų, susiejančių universalias istorijas ir bendrus prisiminimus. Savo darbams informacijos sėmiausi iš daugybės rezidencijų, kuriose dalyvavau. Kūrinys „Saulė pakils“ yra apie vietoves ir bendruomenes trijose šalyse – Lietuvoje, Švedijoje ir Indijoje. Tekstiliniai darbai yra dygsniuoti tik rankomis. Man patinka egalitarinis dygsniavimo metodas ir jo ryšys su buitimi bei intymumu. Dygsniavimas rankomis turi ypatingą santykį su laiku, kokio neturi jokia kita priemonė. Be to, šis būdas paverčia tapybai nebūdingą techniką tapyba. Aš tai laikau laiko stebėjimo forma. Mano tikslas – pristatyti darbus, kurie sąveikauja su gyvenimu, su žmonėmis, iš naujo supažindindami juos su istorijų pasakotojais ir menu kaip pasaulio pažinimo ir matymo būdu.

Vilma Bader gyvena ir dirba Gadigalio ir Muru-Ora-Dial regione Sidnėjuje, Australijoje. 2013 m. ji įgijo vizualiųjų menų daktarės laipsnį Sidnėjaus menų koledže Sidnėjaus universitete ir gavo Australijos pouniversitetinių studijų stipendiją. 2009 m. ji baigė vizualiųjų menų magistrantūros studijas (atlikusi tyrimą), 2007 m. – vizualiųjų menų bakalauro studijas su pagyrimu (I klasė), o 2006 m. – vaizduojamųjų menų bakalauro studijas. Jos tyrimais pagrįstą praktiką sudaro asmeninės istorijos ir universalios problemos, sprendžiamos per lingvistikos ir semiotikos prizmę. Pastaraisiais metais jos darbuose vis dažniau kalbama apie kitas vietoves ir bendruomenes. Tai yra tarpkultūrinis pasakojimas, kurį kurdama ji dalyvavo įvairiose menininkų rezidencijose ir vykdė tiek savo tiriamąjį, tiek kūrybinį darbą. Jos praktika taip pat apima ilgus pasivaikščiojimus siekiant geriau suprasti ir pažinti kraštovaizdį. Ji nuėjo 1530 km šiaurės Ispanijoje ir Portugalijoje, o 2021 m. – 275 km Centrinės Australijos dykumoje. Jos darbuose nuolat atsikartoja tema, kaip mes matome ir suprantame savo vietą pasaulyje.

Fotografijos: LightStrokePhoto (Valerija Semeniuk ir Justas Gulbinovičius)