Viktorijos Antonovič paroda „Matuoti šilumą” Prancūzų institute Lietuvoje

Prancūzų instituto Lietuvoje 25-mečio proga, rugsėjo 9d., 16val., parodų salėje (Didžioji g. 1, Vilnius) buvo atidaryta Prancūzijos lietuvių menininkės Viktorijos Antonovič darbų paroda „Matuoti šilumą”.

Matuoti šilumą žymi pirmąją Viktorijos Antonovič asmeninę parodą Lietuvoje. Joje pristatomos rinktinės forografijos ir piešiniai, sukurti 2010 – 2023 metais ir dar neeksponuoti. Parodos pavadinimas sukelia daug asociacijų, ar tai būtų matuoti temperatūrą sergant, įvertinti gyvų kūnų ir objektų išskiriamą šilumą, nustatyti spalvinę temperatūrą kelvinais, ar stebėti klimato pokyčių poveikį. Visi šie veiksmai traukia Viktorijos Antonovič dėmesį, o jos žvilgsnis, susiduriant su efektyvių nurodymų, tiems pokyčiams spręsti, stoka, uoliai ieško išeities. Vienas sprendimų – stropiai stebėti, įnirtingai fiksuoti ir amplifikuoti pastebėtus vaizdus.

Šiame kontekste atsiranda nuotraukų serija Painting with Glass (Tapyba ledais), atvirai ir nepatogiai, lyg haliucinaciją, vaizduojanti tirpstančius ledynus, rėkiančia spalvų gama bei detalėmis. Jie, savo ruožtu, transformuojasi į įvairias simboliškas antrines formas: fantastinę žuvį ar netgi branduolinį sprogimą, skatindami apmąstyti mūsų aplinkos pažeidžiamumą. Painting with Glass fotografijos, versdamos ledynus į gyvas drobes, atkakliai primena, kad šių ledinių peizažų trumpalaikis grožis nyksta. Kuriasi naujos, netikėtos formos – tylios aplinkos disbalanso liudininkės.

Trames du macadam (Asfalto ženklai) mus konfrontuoja su įprastais ir pažįstamais žmogaus kurtais objektais, į kuriuos viešosiose erdvėse nebekreipiama dėmesio. Kuriasi įspūdis: ką tik čia vyko gyvenimas, bet žmonės “išėjo už kadro” ir vaizdas, iš pirmo žvilgsnio, atrodo statiškas. Matyti tik artefaktai, bylojantys apie tą buvusį gyvenimą. Bandoma reanimuoti sudėtingas ir dažnai nepastebimas konstrukcijas. Jei pasitaiko praeivių – jie ištirpsta fone ir tampa siluetais, atliekančiais mechaninius, pasikartojančius judesius. Gamtos plotuose matyti žmogaus veiklos pėdsakų.

Nepaisant nerimą keliančios tematikos, pagrindinė parodos spalva, t. y. juoda, vis dėlto neturi niūrios potekstės. Ji tarnauja sukurti sceninį apšvietimą objektamas/veiksmui, kuriuos norima išryškinti, visa kita paliekant vaizduotei. Maisons infrarouges (Infraraudonieji namai) – to konkretus pavyzdys. Fluorescencinių spalvų dėka, V. Antonovič kuria namų piešinių, tarsi nufotografuotų termografine kamera, kolekciją. Iš tiesų ši technika vartojama nustatyti gyvų kūnų arba pastatų temperatūrą pagal tai, kiek infraraudonųjų spindulių jie išskiria į aplinką. Tuo tarpu Maisons infrarouges piešiniai siūlo apsvarstyti gyvenamųjų namų anglies pėdsaką. Matuoti šilumą visgi siekia atkreipti dėmesį į mažus, pozityvius veiksmus, ieškant vilties, ir, anaiptol, ne kaltinant.

Įėjimas nemokamas.

Adresas ir darbo laikas:
I – IV 9:00 val. – 20:30 val.
V 9:00 val. – 18:00 val.
VI 9:30 val. – 14:15 val.

Apie menininkę:

Viktorija Antonovič (g. 1988 m. Vilniuje) studijavo Paryžiaus Aukštojoje Nacionalinėje Dailės Mokykloje (École Nationale Supérieure des Beaux-Arts de Paris), lydima video menininkės bei studijos vadovės,

Dominique Belloir. 2015 metais su pagyrimu apsigynė diplominį darbą-parodą. Mokslų metu išryškėjo jai artimos medijos: video, fotografija ir piešimas. Jos video darbai buvo rodomi skirtingose Europos šalyse: Prancūzijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje bei Lietuvoje. Nuo 2012 metų gyvena ir kuria Paryžiuje.

Apie organizatorių:

Prancūzų institutas Lietuvoje įsikūręs Vilniuje adresu Didžioji g. 1, pačioje senamiesčio širdyje. Institutas vykdo veiklą lingvistinio, kultūros, universitetinio bendradarbiavimo srityse ir siūlo platų prancūzų kalbos kursų pasirinkimą. Institute yra mediateka, kuri siūlo daugiau nei 20 000 leidinių prancūzų kalba, kino salė ir parodų salė.

Fotografijos: Ilmė Vyšniauskaitė