Jelenos Škulis ir Onos Juciūtės solo parodose Prancūzijoje pristatomi kūrėjų vasaros rezidencijų rezultatai
Naujoje MO parodoje „Iš vidaus“ – dėmesys savistabai ir gausus atidarymo MOratonas
Atviras kvietimas menininkams ir išradėjams 2025 metais surengti parodą didžiausiame technologijų muziejuje Lietuvoje
„Vilnius Gdanske 2024“: Kristinos Švenčionytės paroda „Plyšys“ kviečia į kultūrinį dialogą
Vilniaus dienos ir jaunimo centrai dalyvaus šiuolaikinių menininkų vedamose edukacijose
Premijomis apdovanoti šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius’24“ geriausieji
Meno mugėje „ArtVilnius“ Panevėžio dailės galerija pristatys Marijos Šileikaitės-Čičirkienės kūrybą
„Stasys Museum“ pirmą kartą Vilniuje pristatys mobilią parodą „Keliaujanti vaizduotė“
Menininkė Monika Dirsytė pristatė performansą, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į CO2 emisijų mažinimą
„ArtVilnius’24“ mugės Projektų zonos kuratorius Valentinas Klimašauskas: „Šventė gali būti ir meno tema, ir jo atsiradimo priežastis“
6–ojoje meno leidinių mugėje „Kaunas Art Book Fair“ – dėmesys meno knygų leidybos lauko subtilybėms ir pašnekesio formatui
Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’24“ Irenos Mikuličiūtės dailės galerija pristatys penkių menininkių kūrybą
Video reportažas iš Dariaus Mikšio projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos ŠMC
artnews.lt
Šiuo metu, iki gegužės 1 d., Šiuolaikinio meno centro didžiojoje salėje vyksta daug diskusijų sukėlusio Dariaus Mikšio projekto „Už baltos užuolaidos“, atstovausiančio Lietuvą 54-oje Venecijos bienalėje, repeticija. Jos metu veikia atviras ofisas-ekspozicija, kur bus priimami dalyvaujančių menininkų darbai, o žiūrovai galės susipažinti su nuolat papildoma kolekcija.
Menininko idėją inspiravo klausimas, kaip atrodytų pirmoji tautinė 1907-ųjų metų lietuvių dailės paroda, jei ji būtų surengta šiandien? 1907-aisiais lietuvių dailininkai kūrė skirtinguose geografiniuose kontekstuose, tačiau juos jungė siekis formuoti naujos nacionalinės kultūros pagrindus. Ar šiandien panašus tikslas galėtų sutelkti menininkus, gyvenančius toje pačioje geografinėje plotmėje, tačiau priklausančius skirtingiems kultūriniams kontekstams?
Nacionalinį kultūros programavimą šiandien atlieka Lietuvos valstybė. Kultūros ministerija kasmet skiria premijas bei stipendijas tolimesnei lietuvių menininkų kūrybai – tokiu būdu valstybė veikia kaip kuratorė, atrenkanti menininkus simbolinei nacionalinei parodai, neturinčiai sienų ir trunkančiai dešimtmečius. Dariaus Mikšio projekte keliamas klausimas, ar įmanoma tokią parodą pamatyti? Kaip tokioje parodoje apsilankyti?
„Už baltos užuolaidos“ – tai bandymas parodyti simbolinę šiuolaikinės valstybės kuruojamą parodą, ją paverčiant tikra ekspozicija, nacionaliniu archyvu. Tai kolekcija, kurią sudaro menininkų, 1992-2010 m. gavusių Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos valstybinę stipendiją, vaizduojamojo meno kūriniai. Iš visų stipendiją gavusių vaizduojamojo meno atstovų projekte dalyvauja beveik 200 menininkų, į kolekciją pasiūliusių po vieną savo kūrinį.
Projekte „Už baltos užuolaidos“ atsispindi Mikšio kūrybai būdinga bendradarbiavimo su kitais autoriais strategija, leidžianti įgyvendinti parodą, kuri atrodytų fiziškai neįmanoma. Be to, projektas suteikia galimybę jame dalyvaujantiems menininkams ir žiūrovams pamatyti, kokį meno scenos vaizdą formuoja pastarųjų dešimtmečių Lietuvos kultūros politika, kurioje valstybinės stipendijos atlieka svarbų vaidmenį. Projekte taip pat svarstomi nacionalinės meno istoriografijos bei kiti meno nacionalumo klausimai.
„Už baltos užuolaidos“ – tai instaliacija ir performansas, vyksiantis abiejose baltos užuolaidos pusėse. Vienoje pusėje bus saugomi visi kolekcijos kūriniai, o kitoje veiks kintanti ekspozicija, pagal lankytojų pasirinkimą formuojama iš kolekcijoje esančių darbų. Parodos Šiuolaikinio meno centre metu veiks atviras ofisas-ekspozicija, kur bus priimami dalyvaujančių menininkų darbai, o žiūrovai galės susipažinti su nuolat papildoma kolekcija.
Kviečiame žiūrėti Evaldo Janso video reportažą iš projekto repeticijos Šiuolaikinio meno centre: