VDA tapybos katedros studentų paroda galerijoje „Vartai“

2019 m. gegužės 22 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Gegužės 21 d. galerijoje „Vartai“ atidaroma Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros studentų Ryčio Ratkevičiaus, Gyčio Arošiaus bei Monikos Radžiūnaitės bakalauro baigiamųjų darbų ekspozicija, kuri galerijoje veiks iki gegužės 31 dienos.

Rytis Ratkevičius ekspozicijoje „Dėmesio centre“ pristato Lietuvos pop kultūros žvaigždžių bei politikų portretų seriją. Portretuose vaizduojami personažai nėra perteikiami realistiškai, autorių labiau domina bendri vaizduojamoms asmenybėms būdingi bruožai ir mimikos, kurie dominuoja tarp dažnai socialinėje erdvėje bei žiniasklaidoje matomų žmonių, siekiančių dėmesio ir atpažinimo. Abstrahuodamas portretuose vaizduojamus asmenis, autorius analizuoja tiek pavienius personažus, tiek visą sistemą, kurioje jie egzistuoja. Vaizduodamas žinomus žmones autorius panaudoja retai šiam tikslui naudojamą mediją – tapybą, kuri padeda išryškinti šio reiškinio prigimtį, priešingai nei fotografija ar video reportažas, tapybos darbas suteikia galimybę kontempliuoti vieną vaizdą, atveria galimybes kurti naujus kontekstus.

Gytis Arošius ekspozicijoje pavadinimu „Enigma“ pristato tapybos darbus, kuriuose tyrinėja XX a. architektūrą, karines inovacijas bei jų istorijas. Kūriniuose vaizduojami industrinės paskirties pastatai bei praeito amžiaus išradimai, turintys monumentalumo, didybės, groteskiškumo, dominuoja brutalizmas. Vaizduodamas šiuos objektus autorius neatsižvelgia į tai, kokia buvo jų paskirtis, jis gilinasi į patį vaizdinį ir interpretuoja juos kaip grėsmę keliančius objektus, pranašaujančius blogas pasekmes. Autorius vaizdą konstruoja koliažo principu apjungdamas užfiksuotus vaizdus, personažus bei įterpdamas svetimkūnius. Toks principas sukuria apokalipsės nuojautą, kūriniuose pranyksta laiko suvokimas, susimaišo praeitis, dabartis ir ateitis, dėl to darbuose slypi įtampa, baimė, nežinomybė.

Monikos Radžiūnaitės ekspozicija „Stultus pictorem“ kalba apie kvailybę, kurią autorė vaizduoja pasitelkdama vidurmažių ikonografiją, simboliką bei įvairius dailės pavyzdžius. Anot autorės, didelis siekis užpildyti nedokumentuotus bei pamirštus istorijos etapus lemia paklaidas, kurios įtakoja visuomenės tikrovės suvokimą, įsitikinimus. Susidaro terpė, kurioje žmonės gali manipuliuoti, remtis kito nežinojimu ar neišmanymu, dėl to autorė sąmoningai pasirenka kvailybę kaip kūrybinę strategiją, kuri išvaduoja nuo poreikio žinoti ar suvokti tikrąsias vaizdų reikšmes. Tyčia klysdama ji maišo simbolius, reikšmes, netikslius vertimus, pasinaudodama pseudointelektualo kauke, leidžia sau kurti naujus kontekstus ir sąsajas. Taip atsiranda ir „Stultus pictorem“ – klaidingai Google vertėjo pagalba išversta frazė, reiškianti kvailą tapytoją, trumpai iliustruojanti visą M. Radžiūnaitės kūrybos principą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *