Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
II–oji tarptautinė meno trienalė „Nenuspėjamos ateitys. Vanduo“ kviečia menininkus teikti paraiškas
Miunchene pristatytas Linos Lapelytės kūrinys žmonių balsams ir bažnyčių varpams
Tomo Pabedinsko knygos „Žmogus Lietuvos fotografijoje. Požiūrių kaita XX ir XXI a. sandūroje“ pristatymas Kauno fotografijos galerijoje
artnews.lt
Kovo 9 d., trečiadienį, 17 val. Kauno fotografijos galerijoje įvyks menotyrininko, dr. Tomo Pabedinsko knygos „Žmogus Lietuvos fotografijoje. Požiūrių kaita XX ir XXI a. sandūroje“ pristatymas. Renginyje dalyvaus leidinio autorius bei viena iš šio projekto kuratorių menotyrininkė dr. Agnė Narušytė.
Šia monografija pradedama projekto „Lietuvos fotografijos istorija: socialiniai, politiniai, estetiniai ir komunikaciniai aspektai“ leidinių serija. Lietuvos fotografijos istorijos rašymas į darbą įtraukė pagrindinius Lietuvos fotografijos tyrėjus ir teoretikus: Agnę Narušytę, Margaritą Matulytę, Vytautą Michelkevičių ir Tomą Pabedinską.
Knygoje analizuojami svarbūs Lietuvos fotografijos pokyčiai, išryškėję XX amžiaus pabaigoje. Dalis tuomet sukurtos fotografijos netęsė humanistinių Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijų ir apskritai neatitiko įprastų fotografijos meistriškumo kriterijų. Fotografai ir kiti menininkai ėmė kurti neišraiškingą fotografiją, skatinančių refleksyvų požiūrį į žmogų ir jo aplinką. Ši požiūrių kaita monografijoje atskleidžiama analizuojant ir lyginant skirtingų laikotarpių bei stilių lietuvių autorių darbus. Daugiausia dėmėsio skiriama amžių sandūroje išryškėjusioms žmogaus traktuotės fotografijoje tendencijomis – jos aptariamos pasitelkiant tarpdisciplininius tyrimo metodus.