Tomo Martišauskio personalinė paroda „HABAS“ POST galerijoje

Iki gruodžio 2 d. POST galerijoje (Laisvės al. 51A, 4 aukštas, Kaunas) veikia Tomo Martišauskio personalinė paroda „HABAS“.

Tomas Martišauskis

HABAS*

POST galerija, 2017 m. lapkričio 10 d., pristatė Tomo Martišauskio personalinę parodą “HABAS”, kurioje eksponuojama keletas jau anksčiau rodytų darbų bei nauji, šiai parodai, sukurti kūriniai.

Ekspozicijos retrospektyvumas parodoje tampa ta vienijančia priežastimi, visuma, kurios objektyviomis priemonėmis sukurtuose ryšiuose, atskleidžiamas visuotinis melo dėsnis. Kiekvienos egzistuojančios materijos santykis su juo tampa mūsų nekvestionuojama kasdiene patirtimi. Tarsi apžvalginėje kultūrinių artefaktų ekspozicijoje tampriai susijusiomis prasmėmis, atsiranda tokie pavidalai kaip projekcija, šešėlis, ekranas, holografinė inscenizacija, atspaudai, struktūra, levitatorius, foto objektas, filtras, draperija, iliustracija, kai:

– visi elementai tampa vienodos svarbos nuorodomis į apykaitos centrą;
– kai dirbtinio intelekto gudravimai tik vakar tapo sensacija ir privertė mokslininkus ne juokais išsigąsti savo kūrinio;
– kai psichologų apibūdintos tobulo apgaviko savybės tiksliai sutampa su savęs tobulinimo vadovėlių pagrindiniais moto;
– kai apgaulės etika tampa norma makiaveliškose politinėse manipuliacijose;
– kai Levo Tolstojaus Buratinas pasisavinęs kapitalistinę Pinokio istoriją vėl atgauna galimybę tapti žmogumi plastinės chirurgijos klinikose;
– kai pseudonimų gausa tiražuojama šviesolaidžiais po visą internetinę erdvę;
– kai tiesa yra bjaurimasi, o tuo tarpu melagystė akina savo tviskančiu grožiu;
– kai apgauti savo noru jaučiame didžiausią malonumą;
– kai kelionės metu netikėtai atrandi savojo navigatoriaus klastą;
– kai yra tik tokie prasimanymai kuriems laikmetis suteikia galimybę būti;
– kai melas tampa priežastimi kurti ir jo tapsmas daiktų įvairove neišsenka savo formomis;
– kai Epimenidas teigia, kad žemiau esantis teiginys yra klaidingas;
– kai tuo pačiu aidu jam atsakoma, jog aukščiau esantis teiginys yra teisingas;
– kai melas tampa autorine visuma, besiformuojančia iš ryšių tarp praeities šešėlių teatro ir holograminės rytojaus projekcijos;
– kai sumaniai išrandamų post-tiesų emocija paneigia nenuginčijamus faktus;
– kai aukščiausioji melo forma pasireiškia per tiesos sakymą tokiais būdais, kad ja niekam nekyla noras patikėti;
– kai visa tikrovė potencialiai yra galimas melas ir toks balansas palaikomas tik susitarimais ir jų įsteigimais;
– kai sąžinė vis dar atakuojama dekalogo nuodėmių, o jos su lig kiekvienu nuopuoliu tampa vis aiškesniais vertybiniais orientyrais;.
– kai tokioje transformacijoje galima netekti viso kas yra stabilu, kas įgyja tikėjimo koeficientą;
– kai, kartą sėkmingai pamelavęs, pajauti tą virsmą, ir nekaltas ir atviras melas palaipsniui tampa saviugdos pretekstu tobulinant savo trūkumus ar įgyvendinant savo troškimus;
– kai iliuzionistas tenkinasi savo šlove, kaip atpildu už jo pirštų miklumą, ir tokios nekaltos apgaulės, tarsi malonios staigmenos, prablaško žiūrovą ir suteikia jam palaimą;
– kai pasitenkinimas būti apgautam tampa kasdieniu malonumu, žvelgiant į makiažo iliuzijos apimtą veidą;
– kai psichosocialinės būsenos fragmentai įgauna savo formas materijoje;
– kai ekspozicija atsiranda iš žodžių, tapiusių kūnais aplinkybėse;
– kai sena žinia randa sau terpę naujienų kontūruose;
– kai vieta ir laikas išsidėsto pagal visuotinį traukos dėsnį.

* 1. šakotuvas, 2. telktuvas (žvaigždinio jungimo įtaisas tinklo centre), angl. hub.

Fotoreportažas: Lina Pranaitytė