Teo(e)retikai – gyvai!

2010 m. vasario 25 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
surrogates-film

2010 m. kovo 3 d., trečiadienį, 18:00 val., ARTotekos kūrybinėse dirbtuvėse, A. Strazdelio g. 1, rengiama LUNI paskaita „ Nebereikalingi kūnai“. Lektoriai – du kultūros kritikai, save vadinantys „mobiliaisiais teoretikais”: Tomas Čiučelis ir Jurijus Dobriakovas.

„Mobilieji teoretikai“ yra kultūros kritikų Tomo Čiučelio ir Jurijaus Dobriakovo iniciatyva, kurios tikslas yra dalintis analitinio mąstymo, rašymo ir viešo kalbėjimo patirtimi su didesniu žmonių ratu. Tomas Čiučelis (g. 1981) – kultūros kritikas, vertėjas, menininkas, baigęs fotografijos ir medijų meno studijas Vilniaus dailės akademijoje.
Jurijus Dobriakovas (g. 1983) – kultūros kritikas, vertėjas, eseistas, baigęs administravimo ir sociologijos studijas LCC Tarptautiniame universitete (Klaipėda), taip pat studijavo kultūros vadybą ir kultūros politiką Vilniaus dailės akademijoje.

Pastaruoju metu kino pramonė pažėrė mums visą saują filmų, kurie tarsi pranašauja, kas visai netolimoje ateityje nutiks mūsų kūnams, o kartu neišvengiamai ir mūsų savimonei. Vieni ryškesnių pavyzdžių – globalinį rezonansą sukėlęs „Įsikūnijimas“ (Avatar), „Žaidėjas“ (Gamer) ir „Surogatai“ (Surrogates).

Jau nenuostabu, kad šie „sapnų fabriko“ produktai pateikia mums kaip „beveik įvykusį“ faktą tai, ko didžioji žiniasklaida dedasi nepastebinti arba nevertinanti rimtai. Tačiau bėda ta, kad ir šie filmai, sąmoningai ar nesąmoningai atstovaujantys dominuojantį diskursą, daugeliu atvejų efektyviai maskuoja tikrąjį ideologinį pranešimą tariamai „humanistiniais“ siužetais ir daugumos žiūrovų dėmesį nukreipiančiomis konkrečių herojų istorijomis. Taigi, „foniniame režime“ žiūrovas yra pratinamas suvokti kaip savaime suprantamas ir neišvengiamas daugybę svarbių detalių, apie kurias su juo nėra diskutuojama ir tariamasi.

Tačiau kas „Įsikūnijime“ padaroma su „atgyvenusiu“, neįgaliu žmogiškuoju kūnu, kūnu kaip atlieka? Ar jis yra tiesiog išmetamas? O gal jis rituališkai suvalgomas? Deja, filmas nežengia toliau savo ideologinės ribos – kitaip jis nebūtų toks (nepastebimai) paveikus.

Paskaitoje remiamės pavyzdžiais iš minėtų vaidybinių filmų bei dokumentinių filmų „Technokalipsė“ (TechnoCalyps), „Tinklas: Unabomberis, LSD ir internetas“ (The Net: the Unabomber, LSD and the Internet), „Žaidėjų revoliucija“ (Gamer Revolution) ir kt., taip pat faktais apie naujus mokslinius projektus ir populiariąja žiniasklaida.

Daugiau informacijos: http://luni.lt

Iliustracija viršuje: kadras iš filmo „Surogatai“ (Surrogates), 2009.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *